B.Netanyahu ilgą laiką buvo pašiepiamas už tai, kad beveik už kiekvienos grėsmės Izraelio saugumui įžvelgdavo mulas, ir buvo plačiai kaltinamas tuo, kad pervertina aukščiausiojo Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei puolimo riziką.
„Dabar B.Netanyahu gali teigti, kad kaukės nukrito ir tikrasis priešas tapo aiškus po to, kai beprecedentis Islamo Respublikos bombardavimas peržengė tai, kas dešimtmečius buvo neįsivaizduojama raudona linija. Tai pirmas kartas, kai Iranas tiesiogiai atakavo Izraelio valstybę, o Irano prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Mohammadas Jamshidi teigė, kad dabar Teherano ir Izraelio „strateginė lygtis“ pasikeitė“, – pastebi „Politico“.
Ši nauja dinamika labai sustiprina B.Netanyahu pozicijas užsitikrinant tarptautinę karinę paramą ir leidžia jam dvigubai sustiprinti karą prieš Irano remiamą „Hamas“ Gazos Ruože, o vėliau galbūt pereiti prie Libano „Hezbollah“ – kito Irano šiitų statytinio. Premjeras dabar turi daugiau laisvės vaizduoti Gazos karą kaip nacionalinio išlikimo kovą su gerai ginkluotu geostrateginiu sunkiasvoriu, kuriam vadovauja islamo fundamentalistai, siekiantys branduolinio ginklo.
Be to, Iranas vargu ar galėjo tai padaryti geresniu laiku – jis metė B.Netanyahu gelbėjimosi ratą kaip tik tuo metu, kai tarptautinė kantrybė dešiniojo sparno lyderio atžvilgiu buvo pakibusi ant plauko. Be to, dėl didėjančių civilių aukų skaičiaus Gazos Ruože, B.Netanyahu konfrontavo su JAV prezidentu Joe Bidenu, kuris nori, kad B.Netanyahu nepultų Rafos pasienio miesto. B.Netanyahu patyrė didžiulį spaudimą dėl to, kad Izraelis neseniai nužudė septynis pagalbos organizacijos „World Central Kitchen“ darbuotojus.
Pasak „Politico“ apžvalgininkų, dėl nakties atakos Izraelio palaikymo argumentai tampa beveik nepaneigiami, visų pirma dėl to, kas gali pasirodyti esanti didelė strateginė Irano režimo klaida. Irano vadovybė, kuri ir taip jau yra smerkiama šalyje dėl korupcijos, baisaus blogo ekonomikos valdymo ir žudikiško žmogaus teisių pažeidinėjimo, dabar taip pat rizikuoja pasirodyti esanti kariškai nepajėgi.
J.Bideno parama Izraeliui dabar yra „geležinė“, o Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas patvirtino, kad Didžioji Britanija „ir toliau gins Izraelio saugumą“. Prancūzija ir Didžioji Britanija – dvi Europos branduolinės NATO valstybės – dalyvavo gynyboje nuo Irano bombardavimo.
JAV abiejų partijų Kongreso nariai ragina patvirtinti papildomą tarptautinę pagalbą Izraeliui po Irano veiksmų.
Dvi geros galimybės
Buvęs B.Netanyahu patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Yaakovas Amidroras sutiko, kad išpuolis jo buvusiam viršininkui suteikė puikią galimybę.
„Bibi gavo dvi geras galimybes, o tai retai pasitaiko“, – sakė į atsargą išėjęs generolas, buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų departamento vadovas Yaakovas Amidroras.
„Jis gali arba griebtis aštuonkojo galvos, t. y. Teherano, argumentuodamas, kad dabar mes turime tam pateisinimą. Arba jis gali pasakyti amerikiečiams: mes suprantame, kad jūs nenorite, jog mes eskaluotume santykius su Iranu, ir esame pasirengę eiti į kompromisą, tačiau mainais norime, kad Amerika suteiktų Izraeliui visą pagalbą, kurios reikia „Hamas“ kariniam pajėgumui Gazos Ruože sunaikinti, įskaitant Rafą“, – sakė Y.Amidroras.
Pirmoji galimybė – tiesioginis Irano puolimas – būtų didžiulis iššūkis vien Izraeliui, o Jungtinės Valstijos jau signalizuoja, kad nori išvengti tokio gaisro.
Iranas savo nesėkmingą išpuolį prieš Izraelį vadina apgalvotu atsakomuoju smūgiu ir teigia, kad jis patenkina šalies keršto poreikį po šio mėnesio pradžioje įvykdyto mirtino išpuolio prieš jo konsulatą Damaske. Ginklai padarė nedidelę žalą Izraelio oro pajėgų bazei – ir Teheranas sako, kad nori tuo baigti ginčą. Irano tvirtinimas, kad dronai ir raketos turėjo būti tiksliai sureguliuota žinia, o ne sukelti daug aukų, Izraelyje nėra priimama rimtai, tačiau gali būti, kad yra rimtų strateginių priežasčių žaisti su šia fikcija, teigia „Politico“.
„Tai nebuvo simbolinis Irano išpuolis, tai buvo didelė ataka“, – sakė Charlesas Freilichas, buvęs Izraelio nacionalinio saugumo patarėjas. Tačiau jis pažymėjo, kad tai nereiškia, jog tiesioginis atsakas yra neišvengiamas. „Normaliomis aplinkybėmis Izraelis turėtų atsakyti į tokio pobūdžio ir masto išpuolį. Tačiau šiuo atveju Izraeliui gali tekti sutikti su Amerikos pageidavimais, o tai, be abejo, prieštarauja kai kuriems pagrindiniams Izraelio nacionalinio saugumo strategijos principams“, – sakė jis.
Tačiau vienas Izraelio pareigūnas teigė, kad atsakas bus, tačiau įspėjo, kad jis turi būti pamatuotas, kad būtų išvengta plataus masto karo Artimuosiuose Rytuose.
Taikinys – Rafa. Taikinys – Libanas
Tokie nuogąstavimai dėl tiesioginio atsako Teheranui didina perspektyvą, kad Izraelis visą savo pyktį gali šlieti arčiau savo namų, tęsdamas išpuolius Palestinos teritorijose ir galbūt imdamasis didesnių veiksmų Libane, kuriuos kai kurie griežtosios linijos šalininkai jo ministrų kabinete jau kelis mėnesius propaguoja. Irano užsienio politikai jau seniai priekaištaujama, kad Teheranas rūpinasi savo išlikimu ir prestižu ir nesirūpina didelėmis aukomis, kurias sukelia jo intervencijos nuo Libano iki Jemeno.
Buvęs Izraelio strateginių reikalų ministerijos generalinis direktorius Yossi Kuperwasseris pažymėjo, kad visas karas Gazos Ruože nuo pat pradžių buvo „karas prieš Iraną“.
Jis pridūrė, kad Izraelis turi „apriboti šio fanatiško Irano režimo galimybes“. „Šiuo tikslu pirmiausia turime užbaigti darbą Gazoje, kuris bus skausmingas iraniečiams. Visa tai prasidėjo dėl to, kad jie norėjo išgelbėti „Hamas“, – sakė Y.Kuperwasseris.
„Antra – užtikrinti, kad Irano branduolinis projektas pajustų pasekmes. Tik įsivaizduokite, jei kas nors panašaus būtų įvykę, kai iraniečiai turi branduolinį ginklą ir yra taip arti jo turėjimo“, – sakė jis.
Iš tiesų jau yra ženklų, kad Izraelis naudojasi Irano veiksmais, kad įgytų pranašumą tiek Gazoje, tiek Libane.
Izraelio laikraštis „Times of Israel“ pranešė, kad Gazoje aukšto lygio diskusijos su JAV dėl Rafos – kai Vašingtonas nori išvengti plataus masto invazijos į miestą – dabar yra „antroje vietoje“.
Libano fronte Izraelio gynybos pajėgos sekmadienį smogė giliai šiaurės rytų Libane, pataikydamos į „Hezbollah“ priklausančią „svarbią ginklų gamybos vietą“. Pasak IDF, per Irano ataką Libano grupuotė paleido apie 40 raketų į šiaurės Izraelį.
Valdančiojoje koalicijoje esantys ultranacionalistai ir kraštutinių dešiniųjų partijos vis labiau spaudžia B.Netanyahu imtis ryžtingų atsakomųjų veiksmų. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras ir šalies finansų ministras Bezalelis Smotrichas ragina Izraelio vadovą nesileisti paveikiamam JAV pareigūnų, kurie įspėja jį dėl atsakomųjų veiksmų.
„Bibi visų klausosi ir bandys suderinti visus jam keliamus reikalavimus, tačiau nematau, kad jis susilaikytų nuo tam tikrų atsakomųjų veiksmų“, – sakė vyriausybės pareigūnas, kuriam suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai kalbėti.
„Suprantama, kad tai yra lūžio taškas, kuris, jei bus tinkamai sprendžiamas, bus naudingas Izraeliui diplomatiniu požiūriu“, – tęsė pareigūnas. „Išpuolis nuplėšė kaukę ir parodė pasauliui, kas yra Iranas, ir mes nenorime, kad kokie nors mūsų veiksmai atitrauktų nuo to dėmesį. Jei elgsimės protingai, turėsime galimybę sukurti daug stipresnę koaliciją prieš Iraną. Taigi, taip, atsakomieji veiksmai bus, nesuprantu, kaip Bibi galėtų to nedaryti, tačiau jie nebus visais ginklais; jie bus labiau apriboti ir pamatuoti, kad būtų galima įrodyti, jog tai svarbu, ir neįžeisti mūsų sąjungininkų, kurie praėjusią naktį mums taip daug padėjo“, – kalbėjo pašnekovas.
Karo ministrų kabineto ministras Benny Gantzas užsiminė apie tą patį, sakydamas pareiškimą: „Mes sukursime regioninę koaliciją ir reikalausime kainos iš Irano mums tinkamu būdu ir laiku“.
Buvęs Izraelio pasiuntinys Jungtinėse Tautose Danny Danonas sakė „Politico“, kad tam tikras atsakomasis smūgis yra neišvengiamas. „Mūsų kaimynystėje būtų neatsakinga nesiimti atsakomųjų veiksmų po tokio precedento neturinčio Irano išpuolio prieš Izraelį“, – teigė jis.
D.Danonas, kuris dabar yra „Likud“ įstatymų leidėjas, du kartus metęs iššūkį B.Netanyahu dėl partijos lyderio posto ir gali tai padaryti dar kartą, pridūrė: „Mes žinome, kad Iranas stovi už visų savo statytinių, ir tai pirmas kartas, kai jie nusprendė mus atakuoti tiesiogiai. Neturime kito kelio, kaip tik pasiųsti aiškią žinią, kad tai buvo klaida, su kuria nesutiksime. Jei neatsakysime, sulauksime dar vienos Teherano atakos.“
