„Politico“: Kaip nederėtų derėtis su Rusija

Praėjusių metų pabaigoje NATO ir kitų valstybių vadovai dar tikėjosi, jog Rusijos karą Ukrainoje galima užbaigti derybomis. Lapkričio mėnesį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas išreiškė įsitikinimą, jog karas pasibaigs taikos derybomis, tačiau dabar skatina Europos valstybes tiekti Ukrainai kovinius tankus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į tokias Europos vadovų viltis atsakydavo, jog derybos su Rusija būtų įmanomos tik jos kariams palikus okupuotas Ukrainos teritorijas, kai Kremlius iki šiol tvirtina, kad su Ukraina kalbėsis tik jai pripažinus tų teritorijų kontrolę Rusijai.

Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba autoriniame straipsnyje leidiniui „Politico“ teigė, jog Ukrainą derėtis skatinusios šalys gal ir turėjo gerų ketinimų, tačiau „atrodo, nepripažįsta, kad Rusija nepasiūlė jokių prasmingų derybų ir toliau yra susitelkusi į karinį Ukrainos sunaikinimą“.

Diplomatas taip pat atkreipė dėmesį, jog „taika bet kokia kaina“ yra neįmanoma, nes Ukraina jau daugiau nei aštuonerius metus bandė derėtis su Rusija.

Po Rusijos neteisėtos Krymo aneksijos ir karinės intervencijos Rytų Ukrainoje Prancūzija ir Vokietija, remiamos Jungtinių Amerikos Valstijų, bandė padėti išspręsti konfliktą Donbase, remdamosi 2014 m. ir 2015 m. pradžioje sudarytais Minsko diplomatiniais susitarimais.

„AFP“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Ukrainos Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

D.Kuleba tvirtino, jog Ukraina ir Vakarai aštuonerius metus politikos ir diplomatijos priemonėmis bandė užbaigti konfliktą: Ukraina sutiko įšaldyti mūšio linijas ir dalyvavo ilgus metus trukusiose bevaisėse derybose, kad būtų išvengta eskalacijos ir išsaugota taika Europoje.

„Nereikia nė sakyti, kad tai nepasiteisino. Kol mes stabdėme, Rusija stiprino savo pajėgas. Minsko procesas baigėsi, kai 2022 m. vasario pabaigoje Rusija pradėjo niokojantį totalinį agresijos karą prieš Ukrainą“, – rašė ministras.

Apgaulė yra Rusijos užsienio politikos ir jos elgesio su tarptautiniais partneriais – tiek Europoje, tiek Afrikoje, tiek Azijoje ir kituose regionuose – pagrindas.

Jo teigimu, visai tarptautinei bendruomenei būtų naudinga atidžiai išstudijuoti Minsko susitarimus, „kad nepakliūtų į naujus Rusijos spąstus“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras rašė, jog jo šalis išmoko net penkias pamokas iš ilgus metus besitęsiančių derybų su Rusijos Federacija.

PAMOKA NR. 1

Klaidinga įšaldyti karą ir teritorinių problemų sprendimą atidėti „ateičiai“

Pasak D.Kulebos, Minsko proceso architektai manė, kad užteks įtvirtinti status quo ir apriboti karo veiksmus, kad konfliktas pamažu švelnėtų.

„Šis tikėjimas, paremtas klaidinga prielaida apie tariamą Rusijos norą eiti į kompromisą, sukėlė tikrą katastrofą Ukrainai, Europos tvarkai ir pasauliui“, – rašė Ukrainos vyriausybės atstovas.

Jis įsitikinęs, jog nuo pat Minsko proceso pradžios Maskva ruošėsi visapusiškam karui prieš Ukrainą.

„Kol Rusijos atstovai vis imitavo diplomatiją, Kremlius tyliai telkė savo karines pajėgas ir planavo sunaikinti demokratinę tarptautinę tvarką vienu triuškinančiu smūgiu“, – teigė D.Kuleba.

PAMOKA NR. 2

Rusija neveda geranoriškų derybų

Ukrainos diplomatijos vadovas įsitikinęs, jog pasaulis į Minską žiūrėjo kaip į dialogo platformą ir kelią į taiką, o Rusija tame matė galimybę ir Minską vertino kaip į instrumentą, leidžiantį nuolat siekti agresyvių tikslų ir sunaikinti Ukrainą, darant pastovų politinį spaudimą ir nesiimant plataus masto invazijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo pat pradžių siekė sugriauti Ukrainos valstybingumą. Jei tai buvo įmanoma pasiekti politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis – puiku. Dėl to jis bandė pasinaudoti Minsku, kad susilpnintų Ukrainos suverenitetą. Tačiau jei tai nepavyktų, jis visą laiką planavo sunaikinti Ukrainą brutalia karine jėga“, – rašė D.Kuleba.

Jo nuomone, Minsko susitarimai buvo pasmerkti žlugti tik dėl vienos priežasties – „Rusijos režimas niekada nesiekė sąžiningos taikos ir sąžiningo žaidimo“.

D.Kuleba priminė, jog net plataus masto invazijos išvakarėse Rusijos lyderis neigė bet kokius planus pulti ir toliau melavo tiesiai į akis visiems pasaulio lyderiams.

Kai Vakarai sutiko de facto užmerkti akis dėl Krymo aneksijos, jie uždegė žalią šviesą naujam imperialistiniam Rusijos įsiveržimui.

„Apgaulė yra Rusijos užsienio politikos ir jos elgesio su tarptautiniais partneriais – tiek Europoje, tiek Afrikoje, tiek Azijoje ir kituose regionuose – pagrindas“, – reziumavo diplomatas.

PAMOKA NR. 3

Nepasiduoti provokacijoms užmiršti Krymo klausimą

D.Kulebos nuomone, dar 2014 m. Vakarai turėjo imtis veiksmų prieš Rusiją ir pradėti Krymo deokupaciją.

Užsienio reikalų ministras pastebėjo, jog, jam kalbant apie Ukrainos siekį visiškai atkurti savo teritorinį vientisumą, žurnalistai kartais jo klausia, ar jis turi omenyje ir Krymą.

„Šis klausimas yra beprasmis ir tik sustiprina Rusijos naratyvą, kad Krymas yra ypatingas. Ne, taip nėra. Krymas yra savaime suprantamas dalykas. Viena didžiausių Minsko klaidų buvo leisti Rusijai manyti, kad Krymo klausimas nesvarstomas“, – rašė D.Kuleba.

Pasak jo, „nėra ir niekada nebuvo jokio skirtumo tarp Krymo, Donbaso, Chersono, Kyjivo ir kitų regionų“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Šventė Kryme

„Kai Vakarai sutiko de facto užmerkti akis dėl Krymo aneksijos, jie uždegė žalią šviesą naujam imperialistiniam Rusijos įsiveržimui“, – paskelbta straipsnyje, kurį parašė Ukrainos diplomatijos vadovas.

PAMOKA NR. 4

Rusija nepasižymi konstruktyvia kalba ir politika

D.Kuleba pažymėjo, jog Rusijos vadovai dažnai skundžiasi, kad kažkas juos apgavo, pergudravo ar ruošia prieš juos sąmokslą. Tačiau tai tik – „jų pačių tikslų projekcija“.

„Rusijai bet kokia pergalė yra kažkieno pralaimėjimas. V.Putino Rusija išradinėja sudėtingas kombinacijas, kad apgautų kitus, o ne rastų bendrą interesą, net ir patį pragmatiškiausią“, – įžvalgomis pasidalino diplomatas.

Ukrainos vadovybė nesutinka, kad įmanoma konfliktą su Rusija išspręsti diplomatiniu būdu, nes V.Putinui „bet koks kompromisas yra silpnumas, todėl vienintelis būdas su juo kalbėtis yra jėgos kalba“.

PAMOKA NR. 4

Partneriai turėtų priversti Rusiją, o ne Ukrainą daryti nuolaidas

D.Kuleba prisiminė, jog padėtis Ukrainoje 2015 m. nebuvo pati lengviausia: šalis tik buvo pradėjusi atkurtii savo kariuomenę, dalis teritorijų buvo okupuotos, ekonomika tik buvo pradėjusi rodyti gyvybės ženklus po revoliucijos ir karo sukelto šoko. Tuo tarpu Rusija savo naguose jau turėjo galingą kariuomenę, energetinio spaudimo svertus ir įtakos agentų tinklus.

„Dėl šių priežasčių kai kurie mūsų partneriai stengėsi spausti Ukrainą būti „konstruktyvią“, nes mums buvo sunkiau pasakyti „ne“, – sakė Užsienio reikalų ministras.

Politiko teigimu, kartu su Prancūzija ir Vokietija Ukraina siekė skaidraus susitarimo ir teisingos taikos. Tačiau „Rusijos režimas nė vieno Minsko-1 ir Minsko-2 susitarimų punkto“.

Kiekvienas balsas ir kiekviena šalis yra svarbi, nes Jungtinių Tautų chartijoje nėra „didelių“ ir „mažų“ valstybių, įtakingų ir neįtakingų, čempionų ar autsaiderių.

Nuo pat savo išrinkimo 2019 m. V.Zelenskis bandė pakreipti Minsko procesą, išstumti jį iš aklavietės, nepaisant visų jo trūkumų, pastebėjo D.Kuleba.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Pirmininkaujant V.Zelenskiui, Ukraina surengė 88 derybų susitikimus su Rusija. Pastangos rasti skaidrų ir sąžiningą sprendimą, pasak ministro, atsimušė į Kremliaus ausis.

„Rusai nenorėjo susitarimo, jau nekalbant apie teisingą taiką“, – rašė D.Kuleba.

Minsko procesas – pavyzdys, kaip nereikia dėrėtis su Rusija

Kremliui nepavyko pasiekti „specialiosios karinės operacijos“ tikslų, todėl jis bando pergudrauti Ukrainą ir tarptautinę bendruomenę.

„Naujausiuose Rusijos pareiškimuose užsimenama, kad ji nori užsitikrinti naują Minsko susitarimą – naujus spąstus pasauliui. Iš tikrųjų Rusija nori pauzės, o ne taikos“, – pridūrė ministras.

D.Kulebos teigimu, bet koks hipotetinis „Minskas-3“ procesas gali turėti tik vieną rezultatą: dar kruvinesnį karą, kuris paveiks ne tik Ukrainą, bet ir įtrauks visą euroatlantinę erdvę bei visą pasaulį.

„Klaidų kartojimas neduos geresnių rezultatų“, – sakė D.Kuleba.

Kalbėdamas apie taiką, Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog Ukrainai reikalinga „teisinga ir ilgalaikė taika“, kuri užkirstų kelią naujam, genocidui prilygstančiam karui prieš ukrainiečius ir kitas tautas.

„Jei visa tarptautinė bendruomenė užims tvirtą, konsoliduotą poziciją, Rusija neturės kitos išeities, kaip tik nutraukti ukrainiečių žudymą ir pradėti tikras esmines derybas“, – tvirtino D.Kuleba.

AP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Jo nuomone, jau yra pasiektas lūžio taškas, nes Vakarų balso nepakaks Rusijos karo sukeltai pasaulinei saugumo krizei išspręsti ir ilgalaikei tarptautinei taikai užtikrinti: „Karo diplomatinio sprendimo likimas priklauso nuo to, ar Azijos, Afrikos, Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos šalys sustiprins savo pozicijas ir pasinaudos savo svoriu bei įtaka“.

„Kiekvienas balsas ir kiekviena šalis yra svarbi, nes Jungtinių Tautų chartijoje nėra „didelių“ ir „mažų“ valstybių, įtakingų ir neįtakingų, čempionų ar autsaiderių.“

D.Kuleba įsitikinęs, jog Minsko proceso trūkumai turi tapti pavyzdžiu, kaip nereikia dėrėtis su Rusija, nes kol kas bet kokie bandymai tartis dėl karo pabaigos davė priešingą rezultatą ir „leido agresoriui pradėti dar kruvinesnę ir žiauresnę agresiją“.