„Politico“: laikas įsprausti J.Bideną į kampą, kad pagaliau atsakytų į Ukrainai svarbiausią klausimą

Šiuo metu Ukrainos vadovybė nerimauja dėl artėjančių JAV rinkimų, kurie „nulems jų likimą“, ir dėl to, kas vyksta fronte. Pavasario ir vasaros mūšiai atnešė Ukrainai sėkmę – „stulbinančią invaziją į Rusiją ir technologinę pažangą dronų ir robotų karo srityje, kuri paneigė priešo gyvosios jėgos ir ginkluotės pranašumą“.

„Tačiau žmogiškoji kaina Ukrainai yra milžiniška – žuvusiųjų mūšyje nuotraukos kabo visame Kyjive. Rusija intensyvina bombardavimą, įskaitant sostinės ir energetikos infrastruktūros, ir vis labiau baiminamasi, kad ši žiema gali būti blogiausia iš visų laikų“, – rašoma straipsnyje.

Kiekvieną kartą niekas nepasikeisdavo, kai J.Bidenas, beveik visada po ilgų svarstymų, pasirašydavo pritarimą vienam ar kitam tariamai eskaluojančiam veiksmui.

Aplinkybės nėra pačios geriausios, todėl daug vilčių dedama į Vašingtoną. Tikimasi, kad artimiausiomis savaitėmis JAV prezidentas nuspręs, ar leisti Ukrainai smūgiuoti vakarietiškais ginklais prieš karinius taikinius Rusijos viduje.

Pasak „Politico“, tai gali tapti „lūžio tašku“ Vašingtono užsienio politikoje.

Žurnalistas pažymėjo, kad Ukrainos prašymas yra pagrįstas, o toks sprendimas būtų ne didesnė eskalacija nei tankų „Abrams“, naikintuvų F-16 ar raketų ATACMS perdavimas šalies gynybos pajėgoms. Jo nuomone, „tai daugiau reiškia leisti ukrainiečiams vadovauti taip gerai, kaip jie gali“.

Nė karto nieko neįvyko

Šios diskusijos vėl iššaukė Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus Vakarams dėl įsitraukimo į karą, jei Ukrainai bus suteiktas leidimas. Taip jis darydavo kiekvieną kartą, kai JAV svarstydavo tariamai „eskaluojančius“ Kyjivo prašymus.

„Kiekvieną kartą niekas nepasikeisdavo, kai J.Bidenas, beveik visada po ilgų svarstymų, pasirašydavo pritarimą vienam ar kitam tariamai eskaluojančiam veiksmui“, – atkreipė dėmesį žurnalistas.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Anot M.Kaminskio, iki rinkimų Jungtinėse Valstijose liko mažiau nei pusantro mėnesio, ir dabartinis šalies prezidentas iš tiesų turėtų rimtai susimąstyti apie tai, ką paliks po savęs.

Per Jaltos Europos strategijos (JES) susitikimą Ukrainos vadovybė pabrėžė, kad privalo gintis nuo Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų, kurias šalis agresorė paleidinėja iš savo teritorijos.

Be to, ji aiškino, kad „visada gerai priversti Kremlių nervintis dėl to, ką dar Ukraina gali padaryti ir padarys, kad karas persikeltų į Rusijos teritoriją“.

Straipsnio autorius priminė, kad Ukraina jau panaudojo vakarietiškas raketas, kad padarytų žalos Rusijos pajėgoms Kryme.

Pažymima, kad Ukrainos pusė greičiausiai tikėjosi, kad smūgių Rusijai klausimą išspręs rugsėjo 11 d. į Kyjivą atvykęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Vietoje to, jis pažadėjo perduoti tai, ką išgirdo, J.Bidenui.

J.Bidenas galėtų palaukti iki dienos, kai baigsis rinkimai, kad suteiktų leidimą pulti Rusiją ir neįtraukti šio sprendimo į Amerikos politinį žaidimą.

Viltys dėl J.Bideno ir Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio susitikimo taip pat žlugo, ir dabar Ukraina laukia JT Generalinės Asamblėjos susitikimo Niujorke, kurio metu prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėsis su J.Bidenu.

Numanoma, kad jis Baltųjų rūmų vadovui asmeniškai pristatys Ukrainos Pergalės planą.

Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Vašingtonas dangstėsi eskalacijos baimės retorika, bet, pasak „Politico“, dabar tai nėra taip svarbu po to, kai „Rusijos globėja Kinija įsakė Vladimirui Putinui netriukšmauti dėl šių ginklų“.

„AFP“/„Scanpix“/ATACMS raketų sistema

Be to, „V.Putinas žino, kad branduolinė eskalacija gali būti jo paties pabaiga“, rašo žurnalistas.

Nuogąstavimai, kad Rusija gali apginkluoti JAV priešus Artimuosiuose Rytuose, pavyzdžiui, husius, taip pat nėra svarus argumentas, nes „niekas netrukdo jiems to daryti dabar“. Verta nepamiršti ir to, kad Kremlius anksčiau yra sakęs, kad kariauja ne su Ukraina, kurios Rusija net nelaiko suverenia valstybe, o su visais Vakarais.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas teigė, kad argumentai dėl eskalacijos „labai atitinka 2014 m. dvasią“. O tąkart silpnas Vakarų atsakas per Krymo okupaciją baigėsi plataus masto invazija į Ukrainą. Dabar, pasak K.Budanovo, vyksta „standartinis konvencinis karas, kuriame naudojami visų rūšių konvenciniai ginklai“.

„Į Ukrainą tiekiama viskas, ką turi Rusija. Globaliąja prasme jie nieko daugiau negali padaryti, kol vyksta šis karas“, – sakė jis.

Kitas aukšto rango Ukrainos pareigūnas pažymėjo, kad „mes peržengėme visas raudonąsias linijas, o (rusai – red. past.) yra silpnesni nei bet kada anksčiau“.

M.Kaminskis pažymi, kad padidėjusi karinė parama leido Ukrainai gerokai sumažinti Rusijos kariuomenę taip, kad tai naudinga Europos ir Jungtinių Valstijų saugumo interesams.

Laikas priimti sprendimą

Žurnalistas rašo, kad sprendimą reikia priimti veikiau dėl „nerimą keliančių perspektyvų mūšio lauke“ – nors gynybos pajėgos užėmė apie 1300 kv. km teritorijos Kursko srityje ir sunaikino trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno, Rusijos kariai užtikrintai žengia į priekį Donbase ir rengia masinius smūgius didžiausiems Ukrainos miestams.

Straipsnyje taip pat teigiama, kad JAV sprendimo atidėliojimas turi ir vidaus politinių priežasčių. Donaldas Trumpas, laimėjęs 2016 m. rinkimus, pasisakė prieš JAV dalyvavimą karuose. Buvęs prezidentas ne kartą apkaltino J.Bideną, kad šis nesugebėjo užkirsti kelio Rusijos karui prieš Ukrainą, ir pažadėjo jį nutraukti iki savo inauguracijos, nepaisant teisinių draudimų.

JAV ne kartą žadėjo Ukrainai paramą „tiek, kiek reikės“, tačiau niekada konkrečiai nepasakė, kaip atrodytų Ukrainos pergalė, o „artimiausias vertinimas buvo „nepralaimėti“.

Žurnalistas kelia klausimą, ar V.Putinas gali eskaluoti situaciją, siekdamas padėti D.Trumpui laimėti rinkimus, ir ar J.Bidenas prisiimtų tokią riziką.

„J.Bidenas galėtų palaukti iki dienos, kai baigsis rinkimai, kad suteiktų leidimą pulti Rusiją ir neįtraukti šio sprendimo į Amerikos politinį žaidimą. Juk V.Putinui ir taip nereikia preteksto skleisti dezinformaciją ar kurti problemas Artimuosiuose Rytuose ar Europoje – arba, šiaip ar taip, mūsų politikoje“, – pažymėjo „Politico“.

„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

JAV galėtų reikalauti, kad naftos perdirbimo gamykla ir kiti „jautrūs taikiniai“, įskaitant galbūt Maskvą, būtų išbraukti iš taikinių sąrašo, tačiau tai yra detalės.

Pasak straipsnio autoriaus, Baltieji rūmai nuo pat plataus masto karo pradžios vengė klausimo, kaip atrodo Ukrainos pergalė ir ar JAV jos nori – nes tai reikštų norą, kad „Vladimiras Putinas pralaimėtų“. Sprendimas dėl tolimojo nuotolio smūgių gali tapti atsakymu į šį klausimą.

JAV ne kartą žadėjo Ukrainai paramą „tiek, kiek reikės“, tačiau niekada konkrečiai nepasakė, kaip atrodytų Ukrainos pergalė, o „artimiausias vertinimas buvo „nepralaimėti“.

Straipsnio autorius daro išvadą, kad NATO sąjungininkės aiškiai pasakė Rusijai: jos padės Ukrainai, bet ne tiek, kad sutrikdytų status quo pačioje Rusijoje.

„Pergalė, į kurią įeina nepriklausoma ir vientisa Ukraina savo ribose, reiškia, kad Rusija, siekianti atkurti senąją savo imperiją, turės pasikeisti. Tai yra tokia pergalė, už kurią Vašingtonas nepasisakė.“