„Politico“: Rusija vaikšto skustuvo ašmenimis, laviruodama tarp pergalės ir branduolinio karo

Straipsnyje pažymima, kad Vakarų sąjungininkų priemonės puolimui sustabdyti ir galimas Kremliaus atsakas gali lemti pavojingą eskalaciją, dar labiau padidinančią tiesioginės Rusijos ir NATO konfrontacijos riziką.

Bandomasis Rusijos puolimas

Žurnalistų teigimu, Rusija pasinaudojo savo ugnies jėgos pranašumu, smarkia vėluojant JAV pagalbos teikimui, ir suintensyvino atakas keliose vietose palei daugiau nei 1000 km ilgio fronto liniją. Palyginti nedideli daliniai zonduoja Ukrainos gynybą ieškodami silpnų vietų, galimai ruošdami dirvą didesnio masto puolimui.

Vida Press nuotr./Ukrainos kariai Časiv Jare

Vovčansko puolimas akivaizdžiai prarado pagreitį. Tačiau Rusija lėtai, bet nuosekliai žengia į priekį Donecko regione, ypač aplink strategiškai svarbų Časiv Jaro miestą. Analitikai teigia, kad šio miesto žlugimas keltų grėsmę pagrindiniams kariniams centrams Slovjanskui ir Kramatorskui.

Tačiau pats V.Putinas yra sakęs, kad Maskva nesiekia greitų pergalių ir laikysis dabartinės lėto žengimo į priekį strategijos.

Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitikas Jackas Watlingas pažymėjo, kad Rusija ištempia Ukrainos pajėgas per fronto plotį. Smūgių platumas privertė Ukrainą išskaidyti savo artileriją, eikvoti amuniciją, kad nutrauktų vieną po kitos sekančias Rusijos atakas.

„Rusijos tikslas – ne pasiekti didelį proveržį, o greičiau įtikinti Ukrainą, kad ji gali tęsti nenumaldomą žygį kilometras po kilometro išilgai fronto“, – pabrėžė ekspertas.

J.Watlingas pažymėjo, kad dėl oro gynybos priemonių trūkumo Ukraina susiduria su sudėtingu pasirinkimu: sutelkti jas į svarbiausios infrastruktūros apsaugą ar apsaugoti karius fronte.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

„Tęstinė Rusijos tolimųjų smūgių kampanija reiškia, kad frontas ne tik ištempiamas į šonus, bet ir plečiamas į gylį“, – paaiškino jis.

Vakarai reaguoja, Kremlius atsako

„Politico“ priminė, kad Vašingtonas ir kai kurios NATO sąjungininkės į puolimą reagavo leisdamos Kyjivui naudoti vakarietiškus ginklus ribotiems smūgiams Rusijos teritorijoje.

Kai kurie Vakarų pareigūnai teigia, kad Kyjivas turi teisę naudoti jų ginklus atakuodamas karinius objektus bet kurioje Rusijos vietoje.

Emmanuelis Macronas ir Baltijos šalių, NATO narių, vadovai taip pat kalbėjo apie karių dislokavimą Ukrainoje. Tuo metu V.Putinas perspėja, kad tai būtų rimta eskalacija, ir pagrasino, kad atsakydamas suteiks ginklų Vakarų priešininkams kitose pasaulio dalyse.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas

Šį argumentą jis sustiprino birželį pasirašydamas abipusės gynybos paktą su Šiaurės Korėja ir palikdamas atviras duris ginklų siuntimui į Pchenjaną.

Branduolinė grėsmė ir toli siekiantis V.Putino žaidimas

V.Putinas pareiškė, kad NATO klysta manydama, jog Rusija nepanaudos savo branduolinio arsenalo. Jis pabrėžė, kad Rusija panaudotų „visas priemones“, jei kiltų grėsmė jos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Rusijos autoritorinis vadovas taip pat perspėjo, kad Maskva svarsto galimus savo doktrinos, pagal kurią nustatoma, kada ji griebsis branduolinių ginklų, pakeitimus. Tai pabrėždama Rusija surengė karines pratybas su koviniais branduoliniais ginklais, kuriose dalyvavo Baltarusija.

Karinis pralaimėjimas Ukrainoje, sakė V.Putinas, suduotų mirtiną smūgį Rusijos valstybingumui. Ir jis pažadėjo siekti savo tikslų „iki galo“.

Kai kurie Rusijos komentatoriai kritikavo šalies vadovą už tai, kad jis ryžtingai nereagavo į padidėjusią NATO paramą Kyjivui ir leido Vakarams nuolat perženginėti „raudonąsias linijas“. Kiti tuo tarpu teigė, kad, jei Ukrainos smūgių į Rusijos gilumą ilgesnio nuotolio Vakarų raketomis žala ir toliau didės, Maskva turėtų smogti NATO objektams.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Maskvoje gyvenantis gynybos analitikas Vasilijus Kašinas „Politico“ išreiškė nuomonę, kad V.Putinui „reikės ką nors daryti, jei giliai Rusijos teritorijoje bus smūgių sparnuotosiomis raketomis, kurie atneš didelių nuostolių“. Jis pabrėžė, kad Rusija galėtų atsakyti atakuodama Vakarų bepiločius orlaivius ar JAV šnipinėjimo palydovus arba smogti kai kurių NATO šalių objektams svetimose teritorijose.

Rusijos komentatoriai tvirtina, kad veiksmai, galintys išprovokuoti tiesioginį konfliktą su NATO, neatitinka Maskvos interesų.

Maskvoje dirbantis saugumo analitikas Sergejus Poletajevas teigė, jog Kremlius siekia nepaliaujamai eikvoti Ukrainos išteklius, kad priverstų Kyjivą sutikti su taikos susitarimu Rusijos sąlygomis.

Neturėdamas išteklių dideliam puolimui, Kremlius pasirinko lėtą žygį, siekdamas „išlaikyti spaudimą Ukrainai, neleisdamas Vakarams tiesiogiai įsikišti į karo veiksmus. Turime žengti skustuvo ašmenimis tarp pergalės ir branduolinio karo“, – sakė S.Poletajevas.