Vienas pašnekovų iš Šiaurės Europos šalių leidiniui taip pat pažymėjo, kad naikintuvai „būtų natūralus kitas žingsnis“, sąjungininkams nusprendus parūpinti tankus.
Tikimasi, kad diskusijos bus dar sunkesnės nei vykstančios aplink tankus, nes baiminamasi dėl karo eskalavimo.
Pasak vieno iš pašnekovų, Vašingtone kol kas apie naikintuvus nekalbama.
„Tai yra raudona linija. Tačiau praėjusią vasarą „raudona linija“ buvo HIMARS, bet galiausiai ji pasislinko. Tada tai buvo tankai – ir ji pasislinko“, – sakė jis.
Kitas pašnekovas iš Europos atkreipė dėmesį į tai, kaip sparčiai pastaruoju metu pradedami priimti sprendimai dėl sunkesnės ginkluotės. Jo nuomone, nors šiuo metu idėja aprūpinti Ukrainą naikintuvais atrodo neįmanoma, po kurio laiko apie tai galima pradėti kalbėti gana rimtai.
Manoma, kad aviacija bus dėmesio centre kitame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikime, kuris numatytas vasario mėnesį. Pasak leidinio pašnekovų, gali būti kalbama apie kažkokį preliminarų planą, jei Ukrainai tam tikru momentu kritiškai prireiks lėktuvų.
Yra ženklų, kad JAV jau ruošiasi ateityje aprūpinti Ukrainą lėktuvais – vasarą Atstovų rūmai patvirtino 100 milijonų dolerių projektą Ukrainos pilotų mokymui.
Nyderlandų Užsienio reikalų ministerijos vadovas Wopke Hoekstra praėjusią savaitę pareiškė, kad Nyderlandai neturi „tabu“ aptarti F-16 prašymą, jei jis būtų gautas iš Ukrainos. Slovakijos vyriausybė tiesiogiai kalbėjo apie planus duoti Ukrainai sovietų MiG-29.
Tuo pačiu metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kategoriškai atmeta idėją aprūpinti Ukrainą kariniais orlaiviais.
Europos sostinės jau tiki, kad karas gali užsitęsti dar 3–5 metus ar net ilgiau, o Vakarai jau beveik pasiekė ribą, kai gali aprūpinti Ukrainą kai kurių rūšių ginklais, neprovokuodami Rusijos, rašo „Politico“.
Be to, baiminamasi, kad šio paaštrėjimo atveju visuomenės parama Ukrainai Vakarų šalyse sumažėtų.
Pasak vieno iš Europos diplomatų, Vakarų sąjungininkai jau 2022 metais susitarė etapais pradėti teikti Ukrainai rimtesnę paramą ginkluote ir kiekvieną kartą vertinti situaciją – nes kitaip „jie sukeltų griežtą Rusijos reakciją“. Galimai net branduolinio ginklo panaudojimą.
„Galima tai pavadinti (Putino) pripratimo procesu“, – pažymi pašnekovas. Todėl, praėjus metams po pirmųjų ginklų, jau priimtas sprendimas dėl tankų.
Jo nuomone, dėl naikintuvų „vienintelis klausimas yra kada“.
Leidinio pašnekovai Europoje sutaria, kad Vakarai pirmiausia nori išnaudoti visas, išskyrus naikintuvus, pagalbos rūšis, kurios dar nebuvo suteiktos ir bus naudingos – pavyzdžiui, smogiamuosius bepiločius orlaivius ir ilgesnio nuotolio raketas.
Tačiau yra ženklų, kad JAV jau ruošiasi ateityje aprūpinti Ukrainą lėktuvais – vasarą Atstovų rūmai patvirtino 100 milijonų dolerių projektą Ukrainos pilotų mokymui, o spalį gauta žinutė iš Ukrainos, kad Vakarų naikintuvams valdyti jau buvo atrinkta lakūnų grupė.
Vakarų naikintuvų įsisavinimas Ukrainai bus iššūkis ir dėl logistinių priežasčių – nuo techninių savybių ir priežiūros iki to, kad jiems reikia ilgų kilimo ir tūpimo takų, o Rusijai būtų gana nesunku pastebėti pritaikytų bazių dislokavimą ir į jas smogti. Tarp ekspertų pasigirsta nuomonių, kad Ukrainai labiau tiktų F-18 ar „Gripen“ – tačiau jų yra mažai.
