Praėjus metams nuo tada, kai dešimtys tūkstančių ukrainiečių žengė į Kijevo gatves ir išvertė iš valdžios buvusį prezidentą Viktorą Janukovyčių, Ukraina ir Rytų Europa lieka pažeidžiamos. Rusijos invazija į Rytų Ukrainą Europos vyriausybes verčia nedviprasmiškai palaikyti Kijevą.
Tai pareikalaus nepertraukiamos politinės ir ekonominės paramos Ukrainos vyriausybei, o ypač Euromaidano judėjimui, kuris vaidina pagrindinį vaidmenį, reikalaujant atsakomybės, skaidrumo ir būtinųjų reformų.
Šis neįtikėtinai svarbus pilietinis judėjimas kuria kitokios rūšies politiką, kuri priešinasi tam, ko nori Ukrainos oligarchai ir Rusija. Šiai grupei būtina kuo rimtesnė Europos vyriausybių ir Europos Sąjungos pagalba. Tai lems naujų Ukrainos institucijų sukūrimą. Modernios, demokratiškos valstybės sukūrimą.
Pagalba pasikeitimams Ukrainoje pareikalaus kantrybės. Bet kokie pasikeitimai postkomunistinėse visuomenėse reikalauja laiko. Tai ypač galioja Ukrainai, kurios institucijos buvo beveik visiškai sunaikintos V.Janukovyčiaus valdymo metu.
Jei Europa visgi nuspręs slapčia bendradarbiauti su Rusija, patvirtindama, kad ji tik pusiau remia Ukrainos suverenumo siekį, Europos lyderiai turės gyventi su to pasekmėmis. Jie turės susitaikyti su savo pačių pastatyta nauja geležine uždanga.
Jei Europa visgi nuspręs slapčia bendradarbiauti su Rusija, patvirtindama, kad ji tik pusiau remia Ukrainos suverenumo siekį, Europos lyderiai turės gyventi su to pasekmėmis. Jie turės susitaikyti su savo pačių pastatyta nauja geležine uždanga.
To rezultatas bus neprognozuojamas nestabilumas regione ir Europos saugumo menkimas. Dar daugiau, Europos patikimumas ir ryžtas ginti savo vertybes bus sulygintas su žemėmis. Šie du pasirinkimai nesuteikia galimybės atrasti vidurio kelią, kad ir kaip tuo tiki kai kurie politiniai lyderiai.
Austrijos, Bulgarijos, Čekijos ir Vengrijos lyderiai vis dar mano, kad jie gali turėti reikalų su Rusija. Jie jaučiasi taip, lyg Rusijos agresija Ukrainoje neturės įtakos Rytų Europos ir visos ES saugumui. Šie politikai mano, kad jie yra saugūs nuo panašių invazijų, kokią matome Ukrainoje. Tai yra iliuzija.
Eduardas Hellvigas, būsimasis Rumunijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas ir konservatyvių pažiūrų Europos parlamento narys pastebėjo, kad toks požiūris netgi labai pavojingas. Pasak jo, ES valstybės, kurios pataikauja Rusijai, kenkia tiek ES, tiek NATO interesams.
E.Hellvigo teigimu, Vengrija „kelia grėsmę Europos saugumui ir yra Trojos arklys, kuriam vis didesnę įtaką daro Maskvos nurodymai“. Naujojo Rumunijos prezidento, netikėtai išrinkto Klauso Iohanniso užsienio žvalgybos vadu paskirtas politikas negaili griežtų žodžių ir kitoms ES valstybėms.
ES neturi teisės elgtis taip, kaip elgiasi britų ar graikų vyriausybės, ar žaisti dvigubų žaidimų, kokie vyksta Romoje, Sofijoje ar Nikosijoje, teigė E.Hellvigas, kritikuodamas valstybes, abejingas Rusijos agresijai. Tai ypač smerktina, turint galvoje, kad tokios valstybės kaip Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ar Rumunija buvo ir yra Rusijos taikinyje, sakė Rumunijos užsienio žvalgybos vadas.
E.Hellvigo įspėjimai puikiai dera prie panašių perspėjimų, girdėtų iš Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus ir aukštų NATO vadovų. Jie visi siunčia tą pačią žinią: Rusija kelia grėsmę Europos saugumui.
E.Hellvigo įspėjimai puikiai dera prie panašių perspėjimų, girdėtų iš Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus ir aukštų NATO vadovų. Jie visi siunčia tą pačią žinią: Rusija kelia grėsmę Europos saugumui.
Tiesa, savo analizėje jie nepastebi vieno svarbaus dalyko – Rusija pavertė Europos saugumą pažeidžiamesniu nei jis buvo bet kada. Lenkija, Švedija, Lietuva, o dabar ir Rumunija aiškina apie silpnas politines ir saugumo struktūras, kurios sunkiai atsilaiko prieš Rusijos spaudimą.
Per pastaruosius metus šių šalių vyriausybės teikė ekonominę, finansinę ir politinę pagalbą Rytų Europai. Ši pagalba turėjo padėti sustiprinti vietines institucijas, kautis su korupcija ir auginti pilietinės visuomenės judėjimus. Tai taip pat turėjo padėti Rytų Europos politiniams elitams suvokti transformacijų būtinybę.
Niūrios iškilmės, kurios vasario 22-ąją dieną vyko Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose, pažymint V.Janukovyčiaus nuvertimo metines, parodė Euromaidano judėjimo ryžtą pakeisti valstybę. Europa privalo padėti įgyvendinti šiuos pakeitimus ir neleisti atsirasti naujai geležinei uždangai.
