Pagrindinė idėja buvo ta, kad ES sukurs vieną elektros ir dujų rinką bei įrengs jungiamąsias linijas, kurios leis energijai tekėti tarp tinklų. Labiau už viską D.Tuskas norėjo dujų tiekimo sutarčių skaidrumo, kuris neleistų „Gazprom“ vienašališkai nustatyti kainas ir taip žaisti galios žaidimus Europos Sąjungoje.
Kovo 19-osios ES lyderių susitikime D.Tuskas pasiekė mažą pergalę.
„Visi lyderiai sutarė siekti didesnio skaidrumo dujų rinkoje, kad tiekėjai negalėtų piktnaudžiauti savo padėtimi, pažeidinėti susitarimų su ES ir mažinti mūsų energetinio saugumo“, – po susitikimo pareiškė Europos Tarybos prezidentas.
Tačiau didžiausias tikslas taip ir nebuvo įgyvendintas galutiniame susitikimo išvadų tekste. Vietoje sutarčių sąlygų viešumo, buvo įterptas sakinys, užtikrinantis komercinių sutarčių su tiekėjais konfidencialumą.
Tai leido lengviau atsikvėpti Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui.
Sausio mėnesį jis pasirašė sutartį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl antro branduolinio reaktoriaus statybos Pakše. Vengrijos parlamentas vėliau balsavo už tai, kad šios sutarties sąlygos nebūtų atskleistos dar trisdešimt (!) metų. Būtent tokių atvejų ir norėtų išvengti ateity D.Tuskas.
Dabar, ES lyderiams net ir nustūmus į šalį jautrų informacijos konfidencialumo klausimą, D.Tuskas, Baltijos šalių ir Lenkijos atstovai, reikalaujantys didesnio skaidrumo Europos energetikos sektoriuje turi galingą užnugarį – Europos Komisijos generalinį korupcijos direktoratą.
Ši institucija, skirtingai nei komisijos energetikos departamentas ar ES lyderiai, rodo puikius rezultatus kovoje su „Gazprom“ įtaka Europos energetikos sektoriuje. Šis direktoratas griežtai atsižvelgia į ES Trečiojo energetikos paketo įsipareigojimus.
2011 metais patvirtino paketo tikslas – liberalizuoti Europos dujų rinką.
Įgyvendintas šis paketas smogtų didelį smūgį vertikalės principų veikiančioms ir beveik monopolijas susikūrusioms įmonėms, kurios užsiima ir dujų gavyba, ir pirkimu, ir jų tiekimu. Be to, pakete numatyta trečiųjų šalių prieiga prie vamzdynų ir tarifų viešumas, leisiantis sukurti konkurenciją (ir mažesnes kainas).
Antimonopolinė ES valdžios institucija negaišo daug laiko, kad pritaikytų ES Trečiojo energetikos paketo nuostatas, nors ir reikėjo nemažai spaudimo, kad būtų įtikintos abejojančios ES narės. Jau 2012 metais komisija pradėjo tyrimą dėl „Gazprom“ kainų manipuliacijos kai kuriose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse.
Viena iš valstybių, labiausiai nukentėjusių nuo politizuotos „Gazprom“ kainų politikos – Lietuva. Ji komisijai ne kartą skundėsi, kad „Gazprom“ yra sukūrusi monopolį, kuris leidžia jai manipuliuoti dujų eksporto kainomis. Tokiu būdu Rusija naudoja valstybės valdomas kompanijas politiniams šantažui.
Viena iš valstybių, labiausiai nukentėjusių nuo politizuotos „Gazprom“ kainų politikos, – Lietuva.
Europos konkurencijos komisarė iš Danijos Margrethe Vestager vasario 18-osios dienos interviu patvirtino, kad antimonopolinio tyrimo rezultatai bus pristatyti netrukus.
„Man labai svarbu, kad kiekviena Europoje veikianti kompanija veiktų pagal tas pačias taisykles ir turėtų tokią pat atsakomybę“, – teigė ji.
Ir tai dar ne viskas. ES konkurencijos pareigūnai sustabdė „Gazprom“ planus statyti Pietų liniją, kuri būtų jungusi dujų tėkmę nuo pat Rusijos iki Juodosios jūros, Bulgarijos ir į Vidurio Europą. Be to, kad ši linija būtų sumažinusi Maskvos priklausomybę nuo Ukrainos, kaip tranzitinės valstybės, Pietų dujotiekis būtų leidęs Rusijai energetiškai užvaldyti Pietryčių Europą.
„Gazprom“ sustabdė Pietų dujotiekio projektą, kai Europos Komisija pagrasino Bulgarijai, kad jei ši nesilaikys ES Trečiojo energetikos paketo sąlygų, jai grės milžiniškos baudos. Konkurencijos pareigūnai paveikė ir OPAL veiklą. Šie pakrantės vamzdynai tiekė „Nord Stream“ dujotiekiu per Baltijos jūrą iš Rusijos tekančias dujas į Vokietiją.
Komisija neleido „Gazprom“ monopolizuoti OPAL veiklos ir privertė sumažinti šių vamzdynų naudojimą iki 50 proc. Viso to atomazga – „Gazprom“ nusprendė atidėti naujos „Nord Stream“ atšakos rengimo darbus.
Dar vienas smūgis „Gazprom“ – nutrauktas sandoris su Vokietijos chemijos pramonės milžine BASF.
„Wingas“ (BASF dujų rinkodaros kompanija) pasirašė sandorį, kuris padidino „Gazprom“ dalį jų kompanijoje nuo 50 iki 100 proc. Mainais už tai „Wintershall“ (BASF dujų ir naftos padalinys) būtų gavęs didesnį priėjimą prie Sibiro dujų telkinių.
Dar vienas smūgis „Gazprom“ – nutrauktas sandoris su Vokietijos chemijos pramonės milžine „BASF“.
Šis sandoris būtų suteikęs galimybę „Gazprom“ milžinišką įtaką prekybai dujomis ir jų saugojimui Vokietijoje.
Nepatenkinta, bet susitaikiusi su Europos Komisijos sprendimu BASF atšaukė šį sandorį, teigdama jog tokį sprendimą paskatino dėl Krymo aneksijos pablogėję ES ir Rusijos santykiai.
„Dėl dabartinės nepalankios politinės atmosferos BASF ir „Gazprom“ nusprendė atšaukti pasikeitimo nuosavybe sandorį“, – buvo skelbiama pranešime. Įtaką padarė ne tik ES sankcijos Rusijai, bet ir griežta komisijos ranka, stebinti konkurencijos mažinimo bandymus.
Europos Komisijai nėra lengva. Ypač tokiomis sąlygomis, kai kai kurios ES valstybės mieliau renkasi „Gazprom“ dujas nei diversifikuoja tiekėjus. Vis dėlto, komisijos užsidegimas kautis su „Gazprom“ visagalybės ambicijomis Europoje rodo, kad ES dujų sektorius gali būti išlaisvintas.
