Dujotiekio, kurio nutiesta jau daugiau nei 90 proc., darbai buvo sustabdyti 2019-ųjų pabaigoje, kai JAV skyrė sankcijas procese dalyvaujančioms įmonėms. Dar paskutinėmis Donaldo Trumpo vadovavimo dienomis „Nord Stream 2“ suduotas naujas smūgis: šįkart sankcijos skirtos Rusijos laivui „Fortuna“.
Mažai vilčių Rusijos energetikos gigantei „Gazprom“, kontroliuojančiai dujotiekį, teikia ir naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas, dar prieš rinkimus žadėjęs priešintis „Nord Stream 2“ užbaigimui. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas klausymuose Senate tokius žodžius tik pakartojo.
Vašingtonas ir partnerės Rytų Europoje tikina, kad dujotiekis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškos energijos, o Maskva tuo galėtų pasinaudoti kaip svertu daryti politinę įtaką.
JAV sankcijų panaikinimas iš esmės pakeistų situaciją dėl „Nord Stream 2“, vis dėlto J.Bideno administracija tęs ankstesnę politiką dujotiekio atžvilgiu, mano Varšuvoje įsikūrusios energetikos konsultacijų firmos „Esperis Consulting“ analitikas Mateuszas Kubiakas.
„Dabartines sankcijas skyrė Kongresas, o ne Trumpas vykdomuoju įsakymu. Tai – ne prezidento administracijos sprendimas, o teisiškai įpareigojantis įstatymas. Yra būdų, kaip prezidentas galėtų neįvesti sankcijų, tačiau pirmiausia jam reikėtų įrodyti, kad tai tarnauja JAV interesams“, – 15min sakė jis.
JAV tvirtinimai, kad jos turi teisę skirti sankcijas kompanijoms, dalyvaujančioms „Nord Stream 2“ tiesime, Europoje nėra priimtinos, tikina Berlyno laisvojo universiteto profesorius Klausas Segbersas. Vis dėl to jis tikisi, kad su J.Bideno administracija susitarti bus lengviau.
„Bideno administracijoje ir tarp europiečių egzistuoja konsensusas, kad reikia naujos pradžios JAV ir Europos bendradarbiavime. Ir kad jo neturėtų apsunkinti šis vienas klausimas. Tuomet išeitį galima rasti“, – sakė jis.
Augantis spaudimas Vokietijai
Praeitą savaitę Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kuria ragino ES nedelsiant nutraukti „Nord Stream 2“ tiesimą. Tai – atsakas į Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno sulaikymą Maskvoje.
Vis dėlto nei EP, nei Vokietijos ar Danijos valdžia negali sustabdyti „Nord Stream 2“, jei nori paisyti taisyklių ir reguliacijų, tikina M.Kubiakas.
„Leidimų „Nord Stream 2“ suteikimo procesas jau yra pasibaigęs. Vokietijoje yra nedidelių nesklandumų dėl leidimo modifikavimo, tačiau Danijoje galioja leidimas, leidžiantis tęsti darbus. Vokietija, jei nori laikytis taisyklių, paprasčiausiai negali atšaukti leidimo“, – 15min sakė analitikas.
Pasak K.Segberso, „Nord Stream 2“ neįgyvendinimas reikštų milijardus eurų kompensacijų dalyvaujančios įmonėms, ir nors apie tai viešai nekalbama, tai irgi atlieka vaidmenį.
Vokietija – viena iš nedaugelio pramoninių šalių, dedančių dideles pastangas atsisakyti anglies ir branduolinės energijos. Todėl tokie likę iškastinio kuro šaltiniai kaip dujos ir nafta bei atsinaujinančios energijos klausimas yra keblesnis nei įprastai, pastebi profesorius.
