Tačiau partijų, palaikančių proeuropietišką ankstesnės vyriausybės politiką, pergalė atrodo dviprasmiška. Priklausoma nuo itin nepastovios Komunistų partijos paramos, naujoji vyriausybė gali iširti bet kuriuo metu, o tai paskatintų dar vienus parlamento rinkimus ir sumažintų visuomenės entuziazmą siekti demokratijos.
Tuo pačiu tai būtų puiki žinia Rusijai, aktyviai siekiančiai atitraukti Moldovą nuo eurointegracijos planų ir įtraukti į Rusijos vadovaujamą Eurazijos Ekonominę Sąjungą. „Jamestown Foundation“ analitikas Vladimiras Socoras teigė: „Procesas, kurį matėme pastaraisiais metais, labai panašus į Boriso Jelcino vadovaujamą Rusiją. Tai, kad jo sistema buvo pristatyta kaip demokratija, visuomenės akyse sukompromitavo pačią demokratijos sąvoką“. Analitikas pridūrė, jog šiuo metu parlamento sistemai reikia naujų koalicijų, nes valdančioji dauguma gali pasikeisti staiga, be įspėjimo.
Žurnalistė Natalija Morari vasario 17 dieną rašė: „Mūsų šalis žlunga. Vis daugiau žmonių tai supranta, tačiau vis mažiau bando su tuo kovoti“.
Praranda daugumą
Vasario 18-ąją 38 metų jokios politinės patirties neturintis verslininkas Chirilas Gaburicis buvo išrinktas vadovauti mažumos vyriausybei. Tam, kad surinktų pakankamą daugumą parlamente, Liberalų Demokratų ir Demokratų partijų atstovams reikėjo Komunistų partijos atstovų paramos.
Tai buvo vienintelė išeitis, kadangi trys provakarietiškų pažiūrų partijos negalėjo suformuoti naujos, daugumą sudarančios vyriausybės. Galiausiai viena iš šių partijų, Liberalų, atsisakė derėtis ir nebalsavo už Ch.Gaburicio vyriausybę.
Vis dar neaišku, kiek tam įtakos turėjo mažai žinoma Ch.Gaburicio pavardė,
tačiau Komunistų partijos lyderis Vladimiras Voroninas sausio pabaigoje skelbė: „Ministras pirmininkas turėtų būti šaliai tarnaujantis ir politinėms partijoms nepataikaujantis verslininkas“. Kiti apžvalgininkai teigė, jog korumpuotoje Moldovos politinėje sistemoje verslas ir politika paprastai nepainiojami.
Buvęs ministras pirmininkas ir populiariausias Moldovos politikas Iurie Leanca, kurio siūlymą formuoti naują vyriausybę atmetė Komunistų partija, teigė žinojęs ir gerbęs Ch.Gaburicį, tačiau nebalsavo už mažumos vyriausybę, kadangi liberalų partijų susivienijimas negali dirbti drauge su komunistais: „Esu įsitikinęs, jog mažumos vyriausybė negalės normaliai funkcionuoti, nes bus visiškai priklausoma nuo V.Voronino pozicijos“.
Žingsnis atgal
Poreikis bendradarbiauti su V.Voroninu mažų mažiausiai reiškia tai, jog naujoji vyriausybė lėčiau sieks eurointegracijos, kadangi V.Voronino elektoratas yra daugiausia prorusiškų pažiūrų, tad politikas negali rizikuoti prarasti balsų juos atiduodamas Kremliui ištikimai Socialistų partijai.
Kišiniovo Politikos analizės centro direktorius Anatolis Tiranu teigė: „Tai taps stabdžiu, kai parlamentas svarstys svarbiausius su reformomis susijusius klausimus“.
Kišiniovo Politikos analizės centro direktorius Anatolis Tiranu teigė: „Tai taps stabdžiu kai parlamentas svarstys svarbiausius su reformomis susijusius klausimus“.
Kišiniovo Rinkos ekonomikos instituto direktorius Romanas Chrica lygino: „I.Leance palaikė ryšius ir turėjo Europos partnerių pasitikėjimą. Palyginus su I.Leance vyriausybe, Ch.Gaburicio vyriausybė yra tarsi žingsnis atgal“.
Moldovos liberalų partijų, palaikančių eurointegracijos politiką, nesėkmė atveria kelius prorusiškų pažiūrų partijoms. Atvirai prorusiška Socialistų partija yra didžiausia, 25 mandatus turinti, partija parlamente. Anot apklausų rezultatų, nors ir nedalyvavusi lapkritį vykusiuose rinkimuose partija ir toliau išlieka stipria politine jėga.
Horizonte – audros debesys
Analitikas V.Socoras dabartinėje situacijoje mato du didžiulius Moldovos laukiančius pavojus: „Pirmiausia tai būtų dramatiška Socialistų partijos pergalė liepą vyksiančiuose rinkimuose, tiesa, siūloma juos nukelti į rugsėjį. Tai yra rusiškas projektas, keliantis grėsmę nacionaliniams Moldovos interesams ir šalies saugumui. Antras didžiausias pavojus – priešlaikiniai rinkimai“.
Analitikas iš Berlyno Annelis Ute Gabanyi teigė, jog dviejų mėnesių derybos tam, kad sudarytų naują vyriausybę, sukūrė gana liūdną Moldovos politikų įvaizdį.
Analitikas iš Berlyno Annelis Ute Gabanyi teigė, jog dviejų mėnesių derybos tam, kad sudarytų naują vyriausybę, sukūrė gana liūdną Moldovos politikų įvaizdį.
Net jei ir mažumos vyriausybei pavyktų išsilaikyti šiemet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, parlamentas 2016-aisiais turės rinkti naują prezidentą. Tai, kad išrinkti naują lyderį reikia 61 š 101 balsų, yra amžina susiskaldžiusios Moldovos įstatymų leidžiamosios valdžios problema. Nesėkmė renkant prezidentą paskatintų priešlaikinius rinkimus.
Anot V.Socoro, Moldovos problema yra ne tik susiskaldęs elektoratas, bet ir „žlugusi institucinė sistema“. Nuo 2009-ųjų šalyje vyko ketveri parlamento rinkimai, iš kurių dveji – priešlaikiniai. Analitikas teigia: „Sistema neveikia. O bandymas apibrėžti ją kaip demokratinę ir proeuropietišką daugumos moldovų akyse diskredituoja sąvokas „demokratinė“ ir „europietiška“.
Maždaug 30 kilometrų nuo Kišiniovo įsikūrusio Sadovos kaimo gyventojai nusiteikę skeptiškai. Vienas vyras guodėsi: „Dabar mes nebepasitikime niekuo. Tikime tik į Dievą. Žmonės kaimuose neturi darbo, tad pradės vogti“. Kitas pridūrė: „Jaučiu, kad Moldova visiškai skęsta purve“.
