Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, jog dabartinį scenarijų lėmė tai, kad su reformomis susijusių Vyriausybės siūlymų nepalaikė dalis valdančiosios premjero partijos „Syrizos“ parlametarų, ir jie buvo priimti tik su opozicijos parama.
„Kai A.Cipro vadovaujama Vyriausybė apsisprendė priimti kreditorių siūlomas sąlygas ir taip iš esmės atsisakė savo rinkiminių pažadų, buvo galima prognozuoti vieną iš kelių panašaus pobūdžio scenarijų – arba priešlaikinius rinkimus, nes dalis „Syrizos“ partijos narių pasipriešins šių priemonių įgyvendinimui, arba plačios pozicijos ir opozicijos partijų koalicijos suformavimo. Pastarasis variantas iš esmės egzistuoja neformaliai, bet atrodo, kad tokia situacija sukelia pernelyg didelį politinį neapibrėžtumą,“ – BNS penktadienį sakė R.Vilpišauskas.
Profesoriaus vertinimu, prie A.Cipro sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų galėjo prisidėti sunkumai „Syrizos“ viduje bei vis dar aukštas politiko populiarumas visuomenėje.
„Ilgainiui A.Cipro populiarumas gali sumažėti, atskiroms interesų grupėms patyrus nepageidaujamus reformų padarinius, tad manau, kad priešlaikiniai rinkimai yra ir strateginis ėjimas norint išnaudoti turimą populiarumą bei sutelkti politinę galią savo rankose, ir tuo pačiu pasitikrinimas prieš rinkėjus, kokia apskritai yra jų nuostata dėl tolesnės narystės euro zonoje“, – teigė R.Vilpišauskas.
Anot politologo, po mėnesio numatytų pirmalaikių rinkimų baigtį prognozuoti kol kas rizikinga, tačiau ir „Syrizai“ nelaimėjus absoliučios daugumos, nauji rinkimai gali tapti pagrindu formalioms deryboms su šiuo metu opozicijoje esančiomis, bet reformas remiančiomis partijomis.
„Tikėtina, kad šiuose rinkimuose gali nepavykti surinkti „Syrizos“ partijos absoliučios daugumos naujajame parlamente ir veikiausiai gali tekti toliau tartis su opozicinėmis partijom dėl paramos, bet galbūt tai suteiktų pagrindą naujos formalios koalicijos su kažkuria iš centro partijų suformavimui. Bet tai tik labai apytikslė prognozė, kurią galima grįsti dabartinėmis visuomenės nuomonės apklausomis. Kaip parodė ankstesni rinkimai prieš pusmetį, Graikijos rinkėjai nustebino ne vieną stebėtoją, kadangi rinkimų rezultatai buvo skirtingi nuo to, kas prognozuojama“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala Graikijos premjero veiksmus vertina kaip siekį užsitikrinti politinę galią, esant dabartiniam aukštam A.Cipro populiarumui.
Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala Graikijos premjero veiksmus vertina kaip siekį užsitikrinti politinę galią, esant dabartiniam aukštam A.Cipro populiarumui.
„A.Cipro strategija yra paprasta – jis puikiai suvokia, kai reikės pradėti įgyvendinti priimtų įstatymų paketą, situacija šalyje komplikuosis ir visuomenės protestų tik daugės, nes aišku, kad tie įstatymų projektai susiję su mokesčių didinimu, pensijų mažinimu, įvairių privilegijų apkarpymu. Labai natūralus žingsnis, iš jo pusės žiūrint, yra pirmalaikiai rinkimai. Jam reikia sutelkti paramą parlamente, nes „Syrizos“ partijoje dabartiniai parlamentarai jo nebepalaikė, nebalsavo už įstatymų projektus ir realiai jie buvo priimti su opozicijos jėga“, – BNS sakė L.Kojala.
„Jei jam pavyks išlaikyti politinę valdžią, galima tikėtis, kad tos politinės reformos bus įgyvendintos, bet tai priklausys nuo to, kiek balsų gaus parlamente valdančioji dauguma, iš ko ji bus suformuojama, ar tai bus vienos partijos, ar kelių partijų koalicija, kokį vaidmenį atliks opozicija“, – kalbėjo politologas.
Europa, L.Kojalos vertinimu, į procesus Graikijoje turėtų žiūrėti neutraliai, nes jau pasiekė savo tikslą, Graikijai įsipareigojus įgyvendinti reformas, o galima „Syrizos“ pergalė turėtų nuteikti optimistiškai, kad jos bus ir įgyvendintos.
„Visi supranta, kad bus chaotiška ir pakankamai sudėtinga, bet aš manau, kad Europoje turbūt nemažai kas ir apsidžiaugtų, jei dabartinėje Graikijoje viena partija, šiuo atveju „Syriza“, įgytų daugumą ir nepriklausytų nuo kitų politinių partijų paramos. Tokiu atveju būtų galima valdžią ir Vyriausybę dar labiau spausti ir versti ne tik priimti įstatymus, bet ir realiai įgyvendinti reformas, nes dabartinė situacija, kada yra valdančioji dauguma, bet ji nefunkcionuoja, nes didelė dalis, apie 40 parlamentarų, nebalsuoja už valdančiosios koalicijos sprendimus ir Vyriausybės projektus, turbūt nėra džiuginanti ir ES lyderiams“, – kalbėjo politologas.
Pasak jo, dabartinis parlamentas Graikijoje nebegali funkcionuoti, ir vienintelis žingsnis yra rinkimai, „kurie galbūt leis sugrįžti politinės galios centrui į Vyriausybės pusę, o kartu prisidės prie to kad tos reformos, kurios būtų pažadėtos, bus įgyvendinamos“.
Graikijos ministras pirmininkas A.Cipras ketvirtadienio vakarą pranešė atsistatydinantis iš pareigų ir paprašė prezidento paskelbti pirmalaikius rinkimus, norėdamas numalšinti „Syriza“ partiečių maištavimą ir užsitikrinti paramą taupymo programai. Kreipdamasis per televiziją, A.Cipras tikino, kad 86 milijardų eurų paskola iš euro zonos fondo trejiems metams mainais į reformas buvo geriausias įmanomas susitarimas.
Premjeras teigė, kad šaliai užsitikrinus finansavimą jis jaučia moralinę pareigą patikėti savo sprendimus šalies žmonių vertinimui.
