Baltarusijos saugumo komitetas (KGB) antradienio vakarą paviešino vaizdo įrašą, kuriame matomas susišaudymas tarp grupės asmenų Minsko gyvenamajame name. Vėliau paskelbta ir informacija, kad susišaudymo metu žuvo du žmonės – vienas KGB pareigūnas ir buto, į kurį jie įėjo, gyventojas.
Nors iš pradžių informacijos buvo nedaug, netrukus Baltarusijos tyrimų komitetas pareiškė, kad rugsėjo 28 d. šalies saugumo pareigūnai „vykdė operaciją, kurios metu buvo tikrinami adresai asmenų, galimai susijusių su teroristine veikla“.
Pasak jų, pareigūnams atvykus numatytu adresu, „31-erių Minsko gyventojas nesutiko atidaryti savo buto durų“. Pastariesiems išlaužius duris, vyras, pasak Baltarusijos tyrimų komiteto, „ėmė šaudyti“.
Baltarusijos žiniasklaidai, taip pat šalies opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka neilgai trukus paskelbė, kad susišaudymo metu žuvusio civilio vardas – Andrejus Zelceras. Jis, pasak spaudos, šešerius metus dirbo amerikiečių išmaniųjų technologijų kompanijoje „EPAM“.
V.Jurkonis: Valdžia suinteresuota situacijos eskalavimu, nuolatine priešų paieška bandant užgožti nesmurtinį pasipriešinimo charakterį.
Susišaudymo metu bute buvo ir A.Zelcero sutuoktinė. Skelbiama, kad ji po susišaudymo išvežta į Okrestino areštinę. Moteriai esą pateikti įtarimai esant nužudymo bendrininke.
Kelia nemažai abejonių
Šis incidentas, pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo Vyčio Jurkonio, palieka daug neatsakytų klausimų.
„Šioje tragedijoje daugiau klausimų nei atsakymų. Neaišku, kas tiksliai atsitiko, kas kur šovė, kokia įvykių seka. Galiausiai – kodėl tiek daug kamerų, filmavimo kampų ir tam tikrų nesutapimų kadruose?
Viena aišku, kad valdžia suinteresuota situacijos eskalavimu, nuolatine priešų paieška bandant užgožti nesmurtinį pasipriešinimo charakterį“, – 15min teigė V.Jurkonis.
Klausimų dėl vaizdo įrašo ir Baltarusijos KGB viešai paskelbtos informacijos kyla ir Socialinės ir politinės kritikos centro vadovui, profesoriui Gintautui Mažeikiui.
„Kodėl viskas buvo filmuojama? Viena vertus, tai galėjo būti provokacija. Kita vertus, galbūt dažniau yra filmuojama. Tiesiog mes nematome tų kadrų. Taip pat gali būti, kad šį kartą viskas buvo suplanuota siekiant iš to padaryti propagandinę medžiagą. Tačiau nemanau, kad žuvęs Andrejus Zelceras buvo provokacijos dalyvis“, – 15min kalbėjo G.Mažeikis.
Pasak jo, galbūt KGB norėjo parodyti sulaikymo operaciją ir įtikinti, kad programuotoju dirbęs vyras yra susijęs su teroristine veikla. Tačiau eksperto nuomone, toks planas neišdegė.
„Kita vertus, nesu linkęs tiesiogiai tikėti tuo, ką nufilmavo ir parodė KGB“, – sakė G.Mažeikis.
Be to, pasak jo, bet kokiais Baltarusijos režimo, saugumo pareigūnų paaiškinimais neverta tikėti.
„Visiškai neturi reikšmės, ar jie sakys, kad nužudytas vyras yra JAV, Australijos ar Marso šnipas. Taip pat neturi reikšmės jų paaiškinimai esą sulaikė teroristą, kuris norėjo užgrobti valstybę ar nuversti patį Putiną.
Bet kokie kliedesiai neturi jokios reikšmės. Nėra pagrindo tikėti nė vienu Baltarusijos saugumo pusės pareiškimu, nes jie jau labai daug kartų melavo ir falsifikavo faktus“, – įsitikinęs G.Mažeikis.
V.Jurkonis atkreipė dėmesį į tai, jog rezonansinių atsitikimų atvejais kyla nemažai sąmokslo teorijų arba bent jau gausybė reakcijų, kurios nebuvo paremtos faktais. Kaip pavyzdį jis pateikia ir Romano Protasevičiaus istoriją, kai buvo nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas.
„Dalis žmonių informaciją susirenka vien iš komentarų, kiti įsivelia į „skaldyk ir valdyk žaidimą“ bandydami parodyti, kad neva nesmurtinis pasipriešinimas pasmerktas, įmanomas tik jėgos scenarijus.
Tokiais atvejais aktyvizuojasi visokie neaišku kokių tikslų siekiantys buvę jėgos struktūrų atstovai ar tinklaraštininkai“, – mano politologas.
Situacija nežada nieko gero
V.Jurkonis tikisi, kad antradienio įvykiai Minske bus ištirti ir tuomet paaiškės, kas iš tikrųjų įvyko.
G.Mažeikis: Tokie savigynos pavyzdžiai yra „užkrečiami“ – tai veikia žmonių psichologiją ir, be abejo, didina smurto ir pasipriešinimo nuojautas.
„Visa situacija nežada nieko gero. Tikiuosi, kad tai anksčiau ar vėliau bus ištirta ne prasčiau nei Romano Bondarenkos (Baltarusijos opozicijos šalininko – aut. past.) nužudymas, kur irgi matėme režimo pastangas retušuoti tikrąsias įvykio aplinkybes, nukreipti dėmesį“, – kalbėjo politologas.
Tuo metu G.Mažeikis tvirtino, kad net taikiu Baltarusijos protestų ir pasipriešinimo režimui atveju galimi ir „griebimosi už ginklo“ atvejai.
„Tokie savigynos pavyzdžiai yra „užkrečiami“ – tai veikia žmonių psichologiją ir, be abejo, didina smurto ir pasipriešinimo nuojautas.
Man veikiau yra keista, kad taip ilgai laukėme tokio incidento. Baltarusija yra išskirtinis nesmurtinio pasipriešinimo atvejis pasaulyje. Sunku įsivaizduoti, kad kitose pasaulio šalyse lygiai taip pat be smurto visi priešintųsi režimams. Veikiausiai, smurtas būtų prasiveržęs jau dešimt kartų“, – sakė G.Mažeikis.
Politologas sako suvokiantis, kad žmonės, suvokdami, kad gali būti kankinami sulaikymo įstaigose, jog jiems gali tekti išduoti savo draugus ir šeimos narius, gali griebtis ir ginklo.
Tai, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas nesibodi pats griebtis smurto, buvo akivaizdu dar nuo protestų šalyje pradžios praėjusiais metais. Pasak G.Mažeikio, dabar režimas demonstruoja ne savo pasiryžimą bausti žiauriausiu būdu, o ryžtą išplėsti represijas į didesnį žmonių ratą.
„Jau dabar matome, kad ieškomi priešai tarp darbininkų – įmonėse, įstaigose. Tai reiškia, kad bet kuris asmuo gali būti apkaltintas teroristine veikla. Tokia įbauginimo kampanija tęsiasi.
Paprastai jos baigiasi tada, kai pagrindiniai baugintojai patys yra nušalinami nuo darbo arba suimami. Tam Lukašenka turėtų nušalinti visą represinį mechanizmą. O kol tai neįvyko – jis tik plečiasi ir nėra būdų jam sustabdyti“, – kalbėjo politologas.
