Katalonijos vyriausybės planai spalio 1 dieną žūtbūt organizuoti referendumą dėl nepriklausomybės, kurį teismai yra paskelbę neteisėtu, išprovokavo didžiulius protestus Barselonoje ir paskatino Madridą imtis griežtų priemonių užkirsti jam kelią.
Regiono vadovas Carlesas Puigdemont'as pasmerkė „totalitarinę ir nedemokratišką Ispanijos valstybės poziciją“. Policijai savo ruožtu sulaikius daugiau nei tuziną katalonų vyriausybės pareigūnų ir konfiskavo beveik 10 mln. referendumo balsalapių.
Tačiau Europos Komisija, ES vykdomosios valdžios institucija, atkakliai nekomentuoja krizės Katalonijoje, nes laiko tai Ispanijos vidaus reikalu.
Europos Komisijos atstovą spaudai Margaritį Schiną ketvirtadienį per spaudos konferenciją užgriuvo klausimų lavina apie krizę Katalonijoje, tačiau į visus juos jis atsakė daugmaž panašiai: „Komisija gerbia Ispanijos konstitucinę tvarką ir teisinę sistemą“.
Šią frazę kartoja visos ES sostinės nuo Paryžiaus iki Bratislavos, viešai reikšdamos palaikymą Madridui šioje krizėje.
Buvęs Europos Parlamento pirmininkas ispanas Josepas Borrellis šią savaitę interviu „Politico“ sakė, kad ši krizė gali peraugti į „rimčiausią konstitucinę krizę Europoje nuo Berlyno sienos griūties“.
„Tiksinti bomba“
Politikos mokslų profesorius Jeremy Dodeigne'as iš Namiūro universiteto Belgijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad ES negali eiti prieš Ispanijos vyriausybę, tačiau ji taip pat nelinkusi atstumti regionų, tokių kaip Katalonija, nes jie svarbūs plėtros programoms
J.Dodeigne'as: „Šiuo metu krizė per gili ir Europos Sąjungai yra per daug rizikinga palaikyti vieną iš šalių ar kištis – akivaizdu, jog šiuo metu tai yra per daug opu.“
„Šiuo metu krizė per gili ir Europos Sąjungai yra per daug rizikinga palaikyti vieną iš šalių ar kištis – akivaizdu, jog šiuo metu tai yra per daug opu“, – sakė jis.
Be to, separatistiniai judėjimai yra jautri tema ne vienai ES narei.
Katalonijos krizė sukėlė didesnį nerimą nei 2014-aisiais Škotijoje vykęs referendumas dėl nepriklausomybės, kuris, beje, buvo organizuotas sutikus Londonui.
„Katalonijos pripažinimas sukurtų baisų precedentą ES. Briuseliui būtų labai sunku su tuo tvarkytis, ir kiekvienas separatistinis judėjimas ateityje mėgintų juo pasinaudoti“, – AFP sakė Rumunijos akademijos Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Danas Dungaciu (Danas Dungačiu).
„ES tyla savaime yra atsakymas: Briuselis nenori netgi svarstyti šio klausimo. Tai tiksinti bomba“, – pažymėjo jis.
Paprasčiausias netikslus Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio praėjusios savaitės pasisakymo apie šią krizę vertimas išprovokavo klausimų laviną ir privertė Briuselį ilgai aiškintis.
Iš klaidingai perteiktų J.-C.Junckerio žodžių buvo galima suprasti, esą jis gerbtų katalonų sprendimą skelbti nepriklausomybę. Iš tiesų jis pasakė, jog „gerbs Ispanijos Konstitucinio Teismo ir Ispanijos parlamento sprendimus“ – kitaip sakant, ES Katalonijos referendumą dėl nepriklausomybės pripažins tik tuo atveju, jei jis bus surengtas gavus Madrido sutikimą.
Kad tai yra jautri tema, parodė ir situacija su Vengrijos vyriausybės atstovu spaudai Zoltanu Kovacsu, kuriam teko skubiai atsiriboti nuo savo žodžių, kad Katalonijos „žmonių valia“ turėtų būti gerbiama.
„Svarbiausia yra žmonių valia“, – iš pradžių žurnalistams pirmadienį sakė Z.Kovacsas, paklaustas apie Katalonijos referendumą.
Nors viešai ES demonstruoja vieningą poziciją, po šią savaitę Ispanijos civilinės gvardijos (policijos) įvykdytų katalonų pareigūnų areštų kai kurios Bendrijos narės neoficialiai reiškė susirūpinimą.
Tačiau kiek vėliau jis pabrėžė, jog tai yra „Ispanijos ir Katalonijos žmonių vidaus reikalas“.
Nors viešai ES demonstruoja vieningą poziciją, po šią savaitę Ispanijos civilinės gvardijos (policijos) įvykdytų katalonų pareigūnų areštų kai kurios Bendrijos narės neoficialiai reiškė susirūpinimą.
„Nors nepažeidžia įstatymų, Ispanijos vyriausybė su šia situacija tvarkosi labai prastai. Civilinės gvardijos pasiuntimas vykdyti areštų siunčia labai blogą signalą“, – AFP Briuselyje sakė vienas ES diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Kitas aukšto rango diplomatas sakė, kad nors tai yra Ispanijos reikalas, „visą procesą stebime su labai didžiuliu susirūpinimu“.
Tačiau Katalonijos vyriausybės atstovas Europos Sąjungoje Amadeu Altafajas sakė, Briuselis, traktuodamas šią krizę kaip Ispanijos vidaus reikalą, nevykdo savo pareigos ginti platesnius demokratinius principus.
„Tai susiję ne tik su nepriklausomybe, „taip“ ar „ne“, ne tik su Katalonijos ir Ispanijos ryšiais... Iš tiesų tai susiję su demokratijos standartais Europos Sąjungoje“, – sakė jis žurnalistams.
