ES lyderiai susitarė pagalbą nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims skirti iš bendrai pasiskolinto 750 mlrd. eurų fondo. Iš jo 390 mlrd. eurų bus išdalyta subsidijomis, kita dalis bus teikiama paskolų forma.
ES lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021–2027 metų ES biudžetą. Apie svarbiausius jo punktus Lietuvai skaitykite čia.
Istorinis susitarimas?
Pasak Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriaus Lino Kojalos, svarbu, kad susitarimas galiausiai buvo pasiektas.
„Jeigu beveik rekordinis susitikimas būtų pasibaigęs be jokio rezultato, tiek rinkoms, tiek politiniame lygmenyje būtų pasiųstas labai prastas signalas, kad Europos lyderiai net ir krizės akivaizdoje negali susitarti.
<...> Nors 750 mlrd. eurų tikrai yra labai reikšmingas projektas, bet kiek kokybiškai jis keičia patį Europos integracijos procesą, turbūt galima labai smarkiai diskutuoti“, – 15min sakė L.Kojala.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalbėjo apie „istorinę dieną Europai“ ir tikino, kad galutinis paketas yra „istorinis mūsų Europos ir euro zonos pokytis“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel žurnalistams sakė „esanti labai patenkinta“ susitarimu ir jaučianti palengvėjimą.
Berlynas ir Paryžius iš pradžių siūlė subsidijomis išdalyti 500 mlrd. eurų, tačiau tam priešinosi „taupioji“ ketveriukė – Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija. Galiausiai Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas tviteryje paskelbė, kad tai yra „geras rezultatas“ ES ir jo šaliai.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo Ramūno Vilpišausko, šis susitarimas yra svarbus pinigų apimčių ir naujai naudojamų finansinių mechanizmų, net jei jie yra vienkartiniai, prasme.
„Tai, kad susitarimas pasiektas, rodo, jog ES šalių vadovai vis dėlto sugeba rasti kompromisą ir dėl vidaus politikos nesiima vetuoti to, kas laikoma svarbu visos ES ir jų pačių šalių interesams.
Kita vertus, tai, jog derybos vyko taip sudėtingai ir ilgai, pirmiausia yra susiję su vidaus politika. Ir tuo, jog daugelyje šalių jų vadovai turi galvoti apie savo politinius oponentus“, – sakė politologas ir pridūrė, kad ES klausimai kai kuriose šalyse stipriai politizuoti jau nuo 2010 metų.
Neefektyvios išmokos žemdirbiams
Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje yra 1,7 mlrd. eurų didesnė nei 2014–2020 metais.
Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo feisbuke rašė apie „gerus sprendimus“, kurie „užtikrins mūsų piliečiams darbo vietas, švarią aplinką bei atsaką į klimato kaitą“.
„Privalome išnaudoti šią didžiulę galimybę padaryti kokybišką mūsų visuomenės, ekonomikos, žemės ūkio ir kitų sektorių šuolį“, – rašė šalies vadovas.
Pasak R.Vilpišausko, šalių santykį su ES biudžetu galima vertinti keliais aspektais.
„Pats paprasčiausias – ar šalis daugiau sumoka į ES biudžetą, ar iš jo gauna. Šiuo atveju Lietuva ir toliau bus daugiau gaunanti nei į jį sumokanti šalis. Bendrai suma, kurios gali tikėtis Lietuva, net padidėja, nepaisant to, kad mažėja lėšos, skirtos sanglaudai“, – 15min sakė jis.
Politologas atkreipia dėmesį, kad svarbu ne gautos sumos, o tai, kaip lėšos bus panaudotos. Pasak jo, pirmiausia reikėtų orientuotis į subsidijas, o ne paskolas.
Be to, nors ES ir Lietuvos lygiu daug kalbama apie inovacijas, beveik trečdalis trilijono naujos finansinės perspektyvos skirta išmokoms žemdirbiams.
„Svarbiausia, kad tos lėšos prisidėtų prie ilgalaikio ekonomikos augimo, o ne atskirų interesų grupių gerovės, kaip kad tiesioginės išmokos žemdirbiams. Jos tiesiog yra išmokos konkrečiai visuomenės grupei ir todėl, daugelio analitikų nuomone, tai yra mažiausią naudą visoms ES šalims atnešančios lėšos“, – tikino R.Vilpišauskas.
Esą tiesioginės išmokos žemdirbiams yra „istorinis reliktas“ nuo Europos Ekonominės Bendrijos kūrimosi laikų, kai buvo siekiama užtikrinti, jog po karo nebūtų jaučiamas maisto stygius.
„Tikslingiausia ir ekonomiškai prasmingiausia ES lėšas investuoti į sritis, kurios kuria pridėtinę europinę vertę. Pirmiausia tai yra sritys, susijusios su bendrosios rinkos veikimu, transporto ar energetikos jungtimis, bendra išorės sienos apsauga. <...>
Žemės ūkio finansavimas seniai laikomas neefektyviu ir socialiai neteisingu. Šią naktį pasiektame kompromise galiausiai buvo sumažintos sumos kai kurioms iš moderniųjų sričių, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos reikalams, kurie buvo aktualizuoti dabartinės krizės metu, mokslo tyrimams“, – teigė R.Vilpišauskas.
Numatoma, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais. Vėliau išmokos kasmet turėtų šiek tiek augti pagal sudėtingą formulę artėdamos prie ES vidurkio. Įtvirtinta išlyga, kad 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.
Problemos nedingo
Ilgas derybas apsunkino ir Vakarų šalių siūlymas susieti lėšų skirstymą su teisinės valstybės principu. Tokios šalys narės kaip Lenkija ir Vengrija, kaltinamos principą pažeidžiančios, siūlymui griežtai priešinosi.
L.Kojalos teigimu, greičiausiai buvo nuspręsta, kad šis klausimas reikalauja išsamesnių svarstymų.
„Ko gero, prie šito klausimo bus sugrįžta ateityje. Dabartinės derybos buvo tokios kompleksiškos, tiek daug apimančios, kad dar papildoma skirtis, kuri galėtų sužlugdyti visą susitarimą, turiu omeny apibrėžimą, kaip suvokti teisės viršenybę, kas atliktų to vertinimą, kaip tas vertinimas atsispindėtų galutiniuose skirstomos paramos skaičiuose, buvo pernelyg sudėtinga.
Tačiau manau, kad klausimas tikrai nedings ir gana greitai atsiras politinėje darbotvarkėje“, – 15min teigė L.Kojala.
Lyderių grupė, vadovaujama A.Merkel ir Latvijos premjero Krišjanio Karinio, dirbo prie plano, kuris leistų daugumos ES vyriausybių balsavimu blokuoti mokėjimus narėms dėl įstatymo viršenybės principo pažeidimo.
Briuselyje G.Nausėda sakė nepritariantis sieti lėšų skyrimą su teisinės valstybės principu.
„Bet aš turbūt manyčiau, kad tokia pozicija ir toks požiūris nėra teisingas. Nes šiandien galbūt mes žvalgomės į šias valstybes (Lenkiją ir Vengriją – red.), bet potencialiai toks teisės viršenybės klausimas bet kada gali iškilti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, įskaitant ir senos demokratijos valstybes“, – teigė G.Nausėda.
Galutiniame susitarimo variante rašoma, kad Europos Vadovų Taryba „pabrėžia pagarbos įstatymo viršenybei svarbą“.
Susitarimą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas, greitu metu besirinksiantis į plenarinę sesiją.
