Politologai: šiuo metu Rusija net į smulkmenas reaguoja isteriškai

Rusija labai intensyviai skaičiuoja, kiek amerikiečių karių dabar yra Baltijos valstybėse – į tai žiūri tikrai jautriai, todėl net bando manipuliuoti skaičiais, sako Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė, kalbėdama apie Taline vykstančio Baltijos šalių ir JAV vadovų susitikimo svarbą.
Rima Urbonaitė / MRU nuotr.
Rima Urbonaitė / MRU nuotr.

Be to, pastebi politologė, Rusijos susirūpinimą rodo ir tai, kad ji net į smulkmenas reaguoja isteriškai, kelia informacinį triukšmą ir erzelį.

Sutinka, kad JAV svarbu, kas vyksta Baltijos šalyse

Reikšmingas pats faktas, kad pastaruosius keletą metų gausybė aukščiausių JAV politinių pareigūnų atvyksta į Baltijos valstybes, LRT RADIJUI sako Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala. Kaip teigia jis, tai parodo, kad pačiai stipriausiai ir galingiausiai NATO narei svarbu, kas vyksta Baltijos šalyse: „Reaguojama į tai, kas apskritai vyksta geopolitinėje erdvėje. Manau, kad tai labai reikšminga ir simboliškai, ir praktiškai, nes tokiuose susitikimuose gali būti priimti konkretūs sprendimai, kurie dar labiau prisidės prie Baltijos valstybių stiprinimo, ypač pratybų „Zapad“ metu.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Kojala
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Kojala

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė, paklausta apie Taline vykstančio Baltijos šalių ir JAV viceprezidento susitikimo svarbą, tvirtina, kad tai išties labai svarbu, ypač dabartiniame kontekste, kai Rusija, atrodo, kartais net į smulkmenas reaguoja isteriškai.

„Mes matome daug informacinio triukšmo iš Rusijos pusės, daug erzelio kūrimo. Mums, kaip gana pažeidžiamoms valstybėms, turėti partnerį, kuriam rūpime ir kuris tą rūpestį parodo saugumu, labai aktualu. Mane džiugina ir tai, kad vis dažniau kalbame su savo Baltijos kaimynėmis – Latvija ir Estija. Visai neseniai prezidentė turėjo atskirą susitikimą su Estijos prezidente. Vis glaudesnis santykių mezgimas yra pozityvus dalykas, trise galime padaryti daugiau nei po vieną“, – aiškina pašnekovė.

Tikina, kad JAV nuo sąjungininkų nenusisuks

Paklaustas, ar galima jaustis ramiau, kai oficialus kvietimas stebėti pratybas „Zapad“ Baltarusijoje jau gautas, L.Kojala sako, kad iš dalies – taip. Jo teigimu, bet kada, kai regione vyksta pratybos, kaimyninėms šalims svarbu turėti galimybę jas stebėti: „Iki šiol spėliojama, kiek ten galėtų būti karių – tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos. Yra labai daug neatsakytų klausimų. Kai jie neatsakomi, kyla didesnis nerimas.“

Pasak L.Kojalos, tokios pratybos svarbios mūsų regiono saugumui. „Puikiai suvokiama, kad dažniausiai jų scenarijai būna negynybinio pobūdžio. Kai tai yra negynybinio pobūdžio scenarijai, taikinyje pirmiausia atsiduria kaimyninės šalys. Šiame kontekste labai svarbu, kad atvyksta JAV viceprezidentas. Pirma žinia, kurią jis pasako atvykęs į Estiją, yra tai, kad nors Donaldo Trumpo šūkis per rinkimus buvo „Pirmiausia Amerika“, tai nereiškia ir niekada nereikš, kad Amerika nusisuko nuo sąjungininkų“, – tvirtina pašnekovas.

R.Urbonaitė sako pritarianti buvusios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės išsakytai minčiai, kad saugumo prasme, situacija šiandien yra daug geresnė nei prieš ketverius metus, kai vyko ankstesnės pratybos „Zapad“.

Pašnekovės teigimu, jei būtų daroma viešosios rusiškos erdvės analizė, galima būtų pamatyti, kad būtent rusai labai intensyviai skaičiuoja, kiek amerikiečių karių šiandien yra Baltijos valstybėse: „Jie į tai žiūri tikrai jautriai, todėl net bando manipuliuoti skaičiais, kad pratybose jų dalyvaus mažiau, nei jau yra NATO karių Baltijos šalyse. Sunku pasakyti, kokie tie skaičiai. Baltarusijos gynybos ministras Andrejus Ravkovas ne viename interviu sakė, kad tas skaičius nesieks 13 tūkst., o Rusijos pusė apskritai turės galbūt apie 3 tūkst.“

Kaip aiškina R.Urbonaitė, skaičiais manipuliuojama, todėl tai, kas girdima iš Rusijos ir Baltarusijos pusės, reikia vertinti labai atsargiai. „Sakyčiau, kad visą informaciją derėtų vertinti mažiau emociškai, kuo pragmatiškiau, pateikiant tokius skaičius ir šaltinius, kokius turime. Pastebėjau, kad pastaruoju metu kyla daug emocijų. Suprantame, kad ir NATO susirūpinimas – didžiulis, tai labai gerai“, – aiškina specialistė.

R.Urbonaitės manymu, labiausiai reikia remtis turimais faktais ir pasikliauti tiek mūsų pačių, tiek sąjungininkų įvairiomis tarnybomis, kurios yra pasiruošusios užtikrinti saugumą šių pratybų metu.

Diplomatų išsiuntimas iš Rusijos – tik simbolinis žingsnis

L.Kojala, paklaustas, ką reiškia Rusijos prezidento sprendimas iš Rusijos išsiųsti 755 JAV diplomatus, teigia, kad vienaip ar kitaip, Rusija turėjo reaguoti: „Politiniai Rusijos lyderiai ne kartą kartojo, kad jie atsakys į tuos agresyvius JAV veiksmus. Tačiau manau, kad vien faktas, jog išsiunčiami amerikiečių diplomatai, rodo, kad Rusija neturi tiek daug realių svertų.“

Pasak pašnekovo, naujausios amerikiečių sankcijos gali paliesti labai svarbius Rusijos energetikos projektus ir turėti tiesioginių ekonominių kaštų. „Diplomatų išsiuntimas, kad ir labai didelio jų skaičiaus, vis dėlto simbolinis žingsnis“, – įsitikinęs L.Kojala.

R.Urbonaitė sutinka, kad JAV atžvilgiu Rusija svertų turi tikrai daug mažiau nei Europoje (pvz., užtenka pasižiūrėti į tarpusavio prekybą ir kt. dalykus): „Rusija toliau mojuoja ginkluote ir bando vystyti militarizavimo temą. Bet iš esmės svertų neturi labai daug. Kita vertus, palaukime, nes tai gali būti ne paskutinis žingsnis, jie bandys kažką sugalvoti, vien jau norėdami labiau įgelti JAV.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų