„Gazeta Wyborcza“ antradienį paskelbė 2018 m. liepos pabaigoje PiS būstinėje Varšuvoje daryto garso įrašo stenogramą, kurioje girdimas PiS lyderis J.Kaczynskis bei austrų verslininkas G.Birgfellneris. Kalba sukosi apie planus Varšuvoje statyti du dangoraižius, to ketino imtis su PiS siejama įmonė „Srebrna“. Tačiau J.Kaczynskis projektą sustabdė, be kita ko, ir dėl esą Varšuvos valdžios nepalankumo. Tuomet „Srebrna“ nusprendė nesumokėti austrui už jau atliktus darbus.
„Jei nelaimėsime rinkimų, negalėsime Varšuvoje pastatyti šių dangoraižių“, – kalba de facto šalies vadovu laikomas J.Kaczynskis.
J.Kaczynskis: „Jei nelaimėsime rinkimų, negalėsime Varšuvoje pastatyti šių dangoraižių.“
Teigiama, kad austras projektą rengė 14 mėnesių. Pagal susitarimą jo atlygis turėjo siekti 3 proc. nuo visos investicijos – 9 mln. eurų. Teigiama, kad Austrijos verslininko advokatai kreipėsi į Varšuvos prokuratūrą, o J.Kaczynskį jie kaltina „didelio masto sukčiavimu“.
2018-ųjų rudenį vykusiuose savivaldos rinkimuose didžiųjų miestų, įskaitant Varšuvą, merų postus laimėjo opozicinio bloko „Pilietinė koalicija“ kandidatai.
Partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) atstovė spaudai Beata Mazurek tviteryje pirmadienį rašė, kad tai – „pseudo“ informacija.
„Tai dar viena „Gazeta Wyborcza“ istorija apie kompaniją „Srebrna“. Tos pačios paskalos ir spekuliacijos, kurias girdėjome metų metus“, – rašo ji.
„Gazeta Wyborcza“ rašo, kad J.Kaczynskis prižiūrėjo investavimo į dangoraižio statybas procesą. Skelbiama, kad su juo siejama bendrovė „Srebrna“ Varšuvoje norėjo statyti du 190 metrų aukščio dangoraižius, kurių darbinis pavadinimas buvo „Srebrna Tower“ arba „K-Tower“ pagal pirmąją PiS lyderio pavardės raidę. Šiuose dangoraižiuose taip pat turėjo būti įrengti brangūs apartamentai, viešbutis ir buvusio šalies prezidento Lecho Kaczynskio institutas.
Pasak laikraščio, vyriausybės kontroliuojamas bankas „Pekao SA“ turėjo padėti finansuoti investicijas iki 15,5 mln. eurų, taip pat pasiūlyti 300 mln. eurų paskolą.
„Didelio masto skandalas“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas Andrzejus Pukszto 15min teigė, kad šie kaltinimai Lenkijoje sulaukė didelio atgarsio ir pavadino juos „didelio masto skandalu“.
„Šį rytą Lenkijoje kalbama apie šią naujieną, ji labai komentuojama. Valdantieji sako, kad tai tėra burbulas ir nieko neatsitiko, o „Gazeta Wyborcza“, atstovaujanti liberalioms pažiūroms, tikina, kad tai yra žemės drebėjimas“, – sakė A.Pukszto.
Pasak politologo, šis skandalas mes šešėlį ant PiS.
„Turėkime omeny, kad dar metų pradžioje Kaczynskis svarstė paskelbti išankstinius parlamento rinkimus. Jis galvojo, kad jeigu rinkimai įvyktų iki vasaros, PiS galėtų surinkti konstitucinę daugumą“, – sakė jis
A.Pukszto teigimu, valdančiųjų populiarumas buvo itin išaugęs 2018-ųjų pabaigoje: apklausos rodė, kad PiS gali surinkti du trečdalius lenkų balsų. „Be abejo, šis skandalas kenkia valdantiesiems“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, politologas siūlo atsižvelgti į silpną ir susiskaldžiusią Lenkijos opoziciją.
A.Pukszto: „Gali atsitikti ir taip, kad opozicija šio skandalo neišnaudos. Visų pirma omeny turiu „Piliečių platformą“, kuri pati kaltinama dėl panašių finansinių projektų, susietų su pačia partija, ligi šiol driekiasi bylos. Tai rodo partinės sistemos, ypač didžiųjų partijų, krizę Lenkijoje.“
„Gali atsitikti ir taip, kad opozicija šio skandalo neišnaudos. Visų pirma omeny turiu „Piliečių platformą“, kuri pati kaltinama dėl panašių finansinių projektų, susietų su pačia partija, ligi šiol driekiasi bylos. Tai rodo partinės sistemos, ypač didžiųjų partijų, krizę Lenkijoje“, – tikino A.Pukszto.
„Šiandienos vakaras ir rytdiena parodys, kaip opozicija sugebės tuo skandalu pasinaudoti. Konservatorių šansai šiek tiek aptrupės. O kiek stipriai jie aptrupės, priklausys nuo opozicijos aktyvumo“, – pridūrė politologas.
