Politologas apie Ukrainos Rados rinkimus: visi šunys bus kariami ant V.Zelenskio

Sekmadienį Ukrainoje vyko Rados rinkimai. Kaip ir tikėtasi, rinkimus užtikrintai laimėjo daugumą balsų surinkusi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vadovaujama partija „Tautos tarnas“, o antroje vietoje liko prorusiška „Opozicinė platforma – už gyvybę“. Penkių procentų ribą perkopė ir tarp penkių į Radą patekusių partijų taip pat yra rokerio, grupės „Okean Elzy“ nario partija „Balsas“. Politologas Laurynas Jonavičius 15min teigė, kad nors V.Zelenskio partija ir laimėjo, vargu ar jai pavyks išpildyti savo programą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Į Ukrainos Radą taip pat pateko buvusio prezidento Petro Porošenkos vadovaujama partija „Europietiškas solidarumas“ ir buvusios premjerės Julijos Tymošenko partija „Tėvynė“.

Nesėkmių atveju prezidentas gali tapti atpirkimo ožiu

Pasak Lauryno Jonavičiaus, rinkimus laimėjusios partijos programa yra labai neaiški ir populistinė, tad greičiausiai kils klausimų, ar ją apskritai įmanoma įgyvendinti.

„Labai nesunku pasakyti, kad mes pagerinsim gyvenimą, išspręsim konfliktus ir visa kita padarysim žydra ir balta, bet kai reikės tai daryti praktiškai, tuoj atsiras daug sunkumų, nes tam reikia politinės patirties, administracinių išteklių, kurių partija ir nauji žmonės nelabai daug turi“, – teigė politologas.

Tikėtina, kad iš pradžių „Tautos tarnui“ padės entuziazmas ir ukrainiečių suteiktas pasitikėjimo mandatas, tačiau vargu ar to užteks ilgalaikėje perspektyvoje.

„Scanpix“ nuotr./Ukrainos parlamento rinkimų balsavimo biuleteniai
„Scanpix“ nuotr./Ukrainos parlamento rinkimų balsavimo biuleteniai

„Visi žmonės nepatyrę, skirtingi tos pačios partijos viduje ir atstovauja skirtingoms grupėms. Dalis yra medijų žmonės, kurie tikrai gali efektyviai laimėti rinkimus, kurdami naujovišką, patrauklią rinkimų kampaniją. Tačiau tai nereiškia, kad jie galės efektyviai, greitai priimti svarbius sprendimus, tuo labiau kad sprendimai, pavyzdžiui, santykiuose su Tarptautiniu valiutos fondu, nebus tokie populiarūs, kaip žmonės norėtų tikėti. Bus problemų, kaip tai pateikti visuomenei, kaip įtikinti, kad tai reikalinga ir naudinga, su kuo susidurdavo dauguma kitų valdžių“, – sakė L.Jonavičius.

Kadangi ir Rados rinkimuose „Tautos tarno“ veidu buvo V.Zelenskis, atsakomybė už parlamentą taip pat krenta ant prezidento pečių.

„Visi šunys bus kariami ant jo – ta partija daugiau neturi jokių kitų veidų. Klaidos kaina taps labai didelė, kas taps kliūtimi – Zelenskis ir jo aplinka labai daug kartų turės pasverti prieš priimdama bet kokius sprendimus. Nors gali būti, kad jie bandys eiti kitaip, tanku priiminėti visokius sprendimus, tačiau kyla klausimas, koks bus tų sprendimų įgyvendinimo efektyvumas ir jų kokybė“, – teigė politologas.

Nors rinkimus laimėję politikos naujokai žada nutraukti ryšius su senais politikais, anot L.Jonavičiaus, politika yra procesas, kurio išmokti per dieną neįmanoma ir kyla klausimas, kaip „Tautos tarnui“ pavyks tai padaryti: „Na, negali taip visiškai tuščioje vietoje pradėti statyti naujo, nes yra seni ryšiai, seni įpročiai, senos struktūros ir kiti dalykai, su kuriais reikės kovoti, kuriuos reiktų keisti.“

Galima koalicija „dėl vaizdo“

Prieš rinkimus vienu iš pagrindinių klausimų, kalbant apie Ukrainos Rados rinkimus, buvo, kiek balsų surinks „Tautos tarnas“ ir ar partijai teks derėtis su kita politine jėga dėl koalicijos, norint turėti absoliučią daugumą. Po rinkimų, panašu, kad partijai gali ir nereikėti sudarinėti koalicijos, tačiau, anot L.Jonavičiaus, taip valdantiesiems būtų patogiau.

„Vakarčiuko „Holosą“ įtraukti būtų prasminga. Kai tu esi vienvaldis, turbūt nesunku priimti įstatymus, bet, kita vertus, visa atsakomybė irgi jau krenta ant tavęs, atsiranda daug didesnė rizika“, – teigė politologas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sviatoslavas Vakarčiukas liepos 19 d., prieš Rados rinkimus koncertuoja rinkėjams
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sviatoslavas Vakarčiukas liepos 19 d., prieš Rados rinkimus koncertuoja rinkėjams

Tokia koalicija būtų nelygiavertė, o „Balso“ įtaka politiniame gyvenime nebūtų labai reikšminga.

„Gal kokį vieną ministrą jiems ir duos, gal net porą, dar Rados komisija kokius pirmininkus pasidalins, bet tas balso svoris, žvelgiant instituciškai – struktūriškai nebus labai didelis“, – sakė L.Jonavičius.

Tačiau „Balso“ lyderis Sviatoslavas Vakarčiukas yra populiarus asmuo Ukrainoje, kurio nuomonė ir balsas yra girdimi taip pat gerai, kaip ir Volodymyro Zelenskio. Tiek „Tautos tarnas“, tiek „Balsas“ yra naujos ir nežinomos politinės jėgos. „Turbūt skirtumų tarp pačių deputatų – ar jie bus iš „Balso“, ar iš „Tautos tarno“, jei sueis į koaliciją, daug kas realiai ir nematys. Bus tokia vieninga nauja jėga, bet ką ji veiks ir darys – kol kas katė maiše“, – teigė politologas.

Prorusiška partija galėjo pasirodyti geriau

Nepaisant to, kad Ukrainos rytuose vis dar vyksta karas su Rusija, antrą vietą Rados rinkimuose užėmė Kremliaus atvirai remiama prorusiška partija „Opozicinė platforma – už gyvybę“. Tai lėmė seni struktūriniai susiskaidymai, kurie valstybėje nedingo nei po Oranžinės revoliucijos, nei po Maidano.

„Yra keletas Ukrainų. Paprastai kalbama apie dvi, nors reikėtų kalbėti apie daugiau, bet žmonės Ukrainos rytuose skiriasi – skiriasi ir požiūriai į politiką, politinius tikslus ir net santykius su kaimynais nuo žmonių vakaruose. Gal čia ir kultūriniai, ir kalbiniai, ir daug kitokių skirtumų, bet jie vis dar niekur nedingo“, – teigė L.Jonavičius.

Prorusiškumas dabar turbūt yra savižudiškas bet kokiai politinei jėgai ir jie stengsis tai maksimaliai maskuoti, slėpti ar keisti retoriką.

Vis dėlto prorusiškos jėgos šiuose rinkimuose galėjo pasirodyti ir geriau. Prieš pat rinkimus partija skilo į dvi dalis – „Opozicinį bloką“ ir „Opozicinę platformą – už gyvybę“. Tai sumenkino jų bendrą rezultatą – „Opozicinis blokas“ neperkopė 5 proc. ribos, tad į parlamentą nepateko.

„Rusijos įtaka mažėja Ukrainoje – čia reikia dėkoti pačiai Rusijai su jos elgesiu ir kitais dalykais, tačiau, kita vertus, ji niekur nedingo. Taip, dabar ji, ko gero, nebus reikšminga parlamente, tačiau per neformalius įtakos kanalus – oligarchus, susijusius su Rusija, jų balsas vienoks ar kitoks išliks. Bet šiaip – prorusiškumas dabar turbūt yra savižudiškas bet kokiai politinei jėgai ir jie stengsis tai maksimaliai maskuoti, slėpti ar keisti retoriką“, – sakė politologas.

Premjero klausimas – vis dar intriga

Sekmadienį, pasibaigus rinkimams ir paaiškėjus preliminariam rezultatui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas su rėmėjais Kijeve pasakė, kad norėtų, jog Ukrainos ministru pirmininku taptu „naujas veidas“.

Anot L.Jonavičiaus, tikėtina, kad premjeru taps gana „naujas veidas“, nors viešojoje erdvėje kalbama, kad šį postą galėtų užimti dabartinis ministras pirmininkas Volodymyras Hroismanas.

„Hroismanas nėra visai naujas, bet nėra ir visai senas. Priklauso dar nuo to, ar bus koalicija, ar nebus koalicijos. Bet jau viešoje erdvėje kalbama, kad jis galbūt galėtų būti. Tačiau kol kas sunku pasakyti, čia įdomus klausimas, bet ir didelis nežinomasis, ką pasirinks premjeru, su kuo jis bus susijęs ir nuo ko priklausomas.

Nes visiškai naujo žmogaus, iš niekur, reikia labai stipraus, kad jis galėtų kažką padaryti. Jei pastatysi visišką naujoką, tai sistema jį suvalgys, yra ir toks pavojus“, – teigė politologas.

Žvaigždžių antplūdis – nusivylimo politika pasekmė

Dviejų iš penkių geriausiai Rados rinkimuose pasirodžiusių partijų lyderiai yra populiariosios kultūros atstovai – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir „Balso“ lyderis Sviatoslavas Vakarčiukas.

L.Jonavičius teigė, kad tai – viena iš nusivylimo politika Ukrainoje išraiškų: „Taip, žmonės balsavo už Zelenskį ir Vakarčiuką todėl, kad jie žinomi veidai, bet jie nebalsavo už jų politines programas, nes jų visiškai nebuvo. Tai reiškia, kad žmonėms užtenka senų veidų, užtenka Porošenkos, Tymošenko, Buiko ir visų kitų, ateis dabar nauji, bus sąžiningi, geri ir padarys Ukrainą gražia valstybe. Tai – didelė bėda, nes labai sukelti lūkesčiai.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius

Rados rinkimuose šiemet dalyvavo 22 partijos. Praėjusiuose – 29. Iš jų šiemet dalyvavo tik 9 partijos – likusios 13 buvo naujos politinės jėgos.
„Ukrainoje partijos yra asmeninės, neturi ideologijos. Vėlgi, kalbama, kad tai – globali tendencija, kad nelieka dešinių, kairių – jokių, kad visos partijos tampa centristinės, bet Ukrainoje tai matosi ypač aiškiai. Visos politinės jėgos prisitaiko prie to, kas patinka visuomenei ar atskiroms visuomenės grupėms, bet neatstovauja jokiems specifiniams visuomenės segmentams – ar darbininkų, turtingųjų, vidurinio sluoksnio“, – sakė L.Jonavičius.

Anot jo, tokiu būdu partijos bando aprėpti kuo platesnį rinkėjų ratą. Partijos neturi regioninių struktūrų ir nuolat keičiasi. Jos susikuria, tačiau po tam tikro laiko dingsta jų momentinis populiarumas. Politinė jėga tampa nebepajėgi patenkinti platesnių žmonių poreikių, netgi tų, kurių pagrindu ji susiformavo.

Tymošenko, va, žiba vis, bet, kaip matome iš šių rinkimų, jos žvaigždė jau taip sunkiai matyti.

„Dabar Zelenskis, „Balsas“, netgi „Opozicinė platforma“ rinkimuose dalyvauja su sena naują pavadinimą turinčia partija. Visi bando apsimesti, kad yra kažkas naujo, kažkas kito. Tai reiškia, kad nėra sisteminio ir stabilaus partinio mechanizmo, kuris atstovautų visuomenės interesams, – teigė politologas. – Atsiranda erdvė šoumenams, populistams ir visokiems one hit wonder veikėjams atsirasti, laimėti ir po kurio laiko dingti. Dabar yra tokia kometų politika – sužibėjo ir nukrito.

Tymošenko, va, žiba vis, bet kaip matome iš šių rinkimų, jos žvaigždė jau taip sunkiai matyti. Tai – didelė problema, nes viskas atsiremia į laikinus, trumpo laikotarpio interesus. Kai jie dominuoja, neįmanoma sukurti nuoseklios ir ilgalaikės strategijos ir tuo labiau jos įgyvendinti.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis