Praeitą ketvirtadienį Kijevo tarptautinio sociologijos instituto paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad 29,6 proc. apsisprendusiųjų rinkėjų palaiko V.Zelenskį. Dabartinis prezidentas Petro Porošenka yra antroje vietoje su 17,7 proc., o 15,8 proc. apsisprendusių apklaustųjų kovo 31 d. vyksiančiuose rinkimuose ketina balsuoti už buvusią premjerę Juliją Tymošenko.
Pasak Rytų Europos studijų centro direktoriaus L.Kojalos, V.Zelenskis patinka rinkėjams, nes yra politikos naujokas, nespėjęs susitepti reputacijos. Be to, jis aktyviai vengia kalbėti apie politiką.
„Paradoksas, kai kandidatas vengia kalbėti apie politiką, nes puikiai supranta, kad kai tik prabils ir išreikš savo poziciją, paaiškės, kad galbūt daliai rinkėjų tai ims nepatikti“, – LRT TELEVIZIJAI sakė L.Kojala.
V.Zelenskis ypač populiarus tarp jaunimo, tačiau tai nėra pati patikimiausia elektorato dalis, nes gana pasyviai dalyvauja rinkimuose, sako politologas.
Tuo tarpu politikos apžvalgininkams kelia nerimą pirmaujančio kandidato atsisakymas kalbėti apie savo politinę programą. L.Kojala spėja, kad V.Zelenskis ieškotų pusiausvyros santykiuose su Rusija, nes yra kilęs iš rytinės Ukrainos dalies.
Koją kandidatui gali pakišti ir ryšiai su oligarchais.
„Jis visgi yra siejamas su oligarchiniais sluoksniais, nes dirba televizijoje, kuri priklauso vienam iš oligarchų, (Ihoriui) Kolomoiskiui. Jo santykis su dabartiniu prezidentu P.Porošenka yra labai įtemptas, tad nors (V.Zelenskis) ir žmogus iš išorės, jis yra labai tampriai susietas su visa sistema“, – teikia politologas.
Jis taip pat pastebi, kad kyla P.Porošenkos reitingas. Tai, L.Kojalos manymu, susiję su tuo, kad rinkėjai ima pastebėti dabartinio prezidento vykdomas reformas – Ukrainos stačiatikių bažnyčios atskyrimą nuo Maskvos patriarcho, euroatlantinių siekių įtvirtinimą konstitucijoje – ir tikisi jų tąsos.
„Jis gali būti tas geriausias kandidatas iš blogų nemažai daliai rinkėjų, kurių nevilioja nei žymus V.Zelenskis, nežinant jo politinės pozicijos, nei senoji J.Tymošenko politika, kuri taip pat yra tam tikra prasme dviprasmiška ir jau nesugebėjusi įrodyti, kad gali pakeisti šalies veidą“, – LRT TELEVIZIJAI sakė L.Kojala.
