Jo teigimu, „niekas neturi iliuzijų, kad Baltarusijai būtų leista išsirinkti provakarietišką ar prodemokratišką lyderį, [...]. Todėl net didžioji dalis opozicijos nenori Rusijai suteikti preteksto Baltarusiją paversti visiška marionete.“
Vienintele Europos diktatūra laikoma Baltarusija, neabejojama, tokia išliks ir po šių prezidento rinkimų. Kariniai maršai, eisenos – visa, kas primena sovietinius laikus, iki šiandien gyva ir tebepuoselėjama šios Rytų kaimynės. Net prezidento rinkimus ekspertai vadina užsilikusiu sovietiniu ritualu.
V. Jurkonis: rinkimų rezultatai valdžiai jau žinomi
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis sako, kad Aliaksandro Lukašenkos bandymas uzurpuoti valdžią lėmė tai, jog rinkimų proceso iš esmės nėra – tai tik spektaklis, kur iš anksto pasiskirstoma vaidmenimis.
Skaičiai, kuriuos mes gausime spalio 11 dieną, Baltarusijos valdžiai jau žinomi šiandien, – pastebi politologas.
„Valdžia išlaiko absoliučią kontrolę. Net opozicijos kandidatai žaidžia pagal valdžios primetamas taisykles ir puikiai supranta, kad realiai skaidrių, sąžiningų rinkimų nėra. O skaičiai, kuriuos mes gausime spalio 11 dieną, Baltarusijos valdžiai jau žinomi šiandien“, – pastebi politologas.
Sekamdienį vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose užregistruoti vos keturi kandidatai. Be A. Lukašenkos, į rinkimus stoja du valdžios politiką palaikantys kandidatai ir viena opozicijos narė.
Pasak iš Baltarusijos pasitraukusio, Didžiojoje Britanijoje gyvenančio Vakarų Londono universiteto dėstytojo Jariko Kryvojaus, šiais metais dalis opozicijos siūlo apskritai boikotuoti rinkimus.
„Vienas iš provyriausybinių kandidatų yra Sergejus Gaidukevičius – Liberalų demokratų partijos lyderis. Jis visuomet buvo A. Lukašenkos partneris ir niekada jam nėra išsakęs jokios kritikos. Valdžiai jo kandidatūros reikia vien tam, kad rinkimuose būtų bent du kandidatai – jis ir A. Lukašenka. Įdomu, kad S. Gaidukevičius į prezidentus kandidatuoja jau trečią kartą, taigi jis beveik visuomet iškelia savo kandidatūrą, taip siekdamas sukurti iliuziją, kad rinkimai yra realūs“, – sako J. Kryvojus.
Kitas provyriausybinis kandidatas, pasak Vakarų Londono universiteto dėstytojo, – Nikolajus Ulakovičius, kuris yra Baltarusijos kazachų atstovas.
„Baltarusijoje, kitaip nei Ukrainoje ar Rusijoje, nėra daug kazachų, tad ir N. Ulakovičiaus politinės pažiūros labai prorusiškos. Opozicijos kandidatė – Tatjana Karatkevič. Ji remiama judėjimo „Sakyk tiesą“. Tačiau reikėtų pastebėti, kad dėl T. Karatkevič kandidatūros opozicija labai susiskaldžiusi.
Opozicija neturi vieningai palaikomo kandidato ir apskritai dalis opozicijos atstovų teigia, kad reikėtų boikotuoti rinkimus, kad nereikėtų kelti kandidatūrų, nes taip yra pateisinamas rinkimų teisėtumas“, – teigia J. Kryvojus.
T. Karatkevič – netikra opozicijos atstovė?
Būtent opozicijos atstove laikomos T. Karatkevič kandidatūra sulaukė daugiausiai dėmesio. 38 metų T. Karatkevič yra pirmoji moteris, registruota kandidate į šalies vadovus. Tiesa, tik 16 procentų apklaustų baltarusių mano, kad šaliai tinkamai gali vadovauti moteris.
Nors jos kandidatūrą palaikė viena pagrindinių opozicinių partijų – koalicija „Liaudies referendumas“, pasak Vilniuje veikiančio Politikos mokslų instituto „Politinė sfera“ direktoriaus Andrejaus Kazakevičiaus, dalis Baltarusijos opozicijos tvirtina, kad T. Karatkevič – A. Lukašenkos politinio žaidimo dalis.
T. Karatkevič turi dalies baltarusių palaikymą, tačiau šis palaikymas nėra dėl politinių T. Karatkevič pažiūrų. Sakyčiau, kad tai daugiau emocinis palaikymas, daugiau siejamas su kritišku požiūriu į A. Lukašenkos valdžią, – svarsto A. Kazakevičius.
„T. Karatkevič yra nauja figūra politikos arenoje. Problema ta, kad ji atstovauja tik daliai opozicinių jėgų Baltarusijoje. Daugelis opozicijos lyderių ir organizacijų jos neparėmė. Daugelis opozicijos narių T. Karatkevič laiko netikra opozicijos atstove, o labiau A. Lukašenkos politinio žaidimo dalimi.
Sunku pasakyti, ar tai tiesa, bet daugelis mano, kad yra būtent taip – kad tokiu būdu siekiama išsaugoti A. Lukašenkos politinę galią ir parodyti, kad jis atviras opozicijai. T. Karatkevič turi dalies baltarusių palaikymą, tačiau šis palaikymas nėra dėl politinių T. Karatkevič pažiūrų. Sakyčiau, kad tai daugiau emocinis palaikymas, daugiau siejamas su kritišku požiūriu į A. Lukašenkos valdžią“, – svarsto A. Kazakevičius.
Ekspertai pastebi, kad, kitaip nei ankstesniais metais, Baltarusijos opozicija rinkimų kampanijai beveik negavo paramos iš Vakarų. Spėjama, kad daugelis institucijų, atsižvelgdamos į geopolitinę situaciją, pasirinko neaštrinti padėties Baltarusijoje.
