Izraelio santykiai su arabų šalimis gerėja neįsivaizduojamai – taip pareiškė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, birželį sakydamas kalbą Amerikos žydų komiteto pasauliniame forume Jeruzalėje. Apie šylančius santykius praėjusį mėnesį jis kalbėjo ir interviu Didžiosios Britanijos žurnalui „Spectator“.
Iš arabų šalių su Izraeliu diplomatinius santykius yra užmezgusios tik dvi – Egiptas ir Jordanija. Bet kokie bendravimo su kitomis arabų šalimis ženklai daug dėmesio sulaukia Izraelio žiniasklaidoje. Birželio pabaigoje ji rašė apie Izraelio delegacijos vizitą Bahreine – izraeliečiai čia dalyvavo UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje.
Tai, kad Bahreinas leido atvykti izraeliečių delegacijai, anot Izraelio laikraščio „Haaretz“ žurnalisto Amiro Tibono, nėra nereikšmingas sprendimas: „Arabų šalys, kurios oficialiai nepripažįsta Izraelio, daugelį metų atkakliai laikėsi pozicijos neįsileisti izraeliečių, net kai rengdavo didžiulius tarptautinius renginius.“
Vienas iš įsidėmėtinų ženklų, kad Bahreino požiūris į Izraelį keičiasi, pasirodė gegužę, kai Izraelis sudavė smūgį Irano kariniams objektams Sirijoje, atsakydamas į tai, kad Irano pajėgos Sirijoje paleido daugybę raketų į Izraelio pozicijas Golano Aukštumose. Bahreino užsienio reikalų ministras Khalidas bin Ahmedas Al Khalifa tuomet gynė Izraelį „Twitteryje“ rašydamas, kad Izraelis, kaip ir bet kuri kita šalis, turi teisę ginti save nuo Irano agresijos.
Pro Izraelio žiniasklaidos akis neprasprūdo ir tai, kad šalies Užsienio reikalų ministerija palinkėjo sėkmės Saudo Arabijos futbolo rinktinei prieš pasaulio čempionato atidarymo rungtynes, kuriose Rusija susitiko su būtent Saudo Arabija.
„Saudo Arabijos komanda žais atidarymo rungtynes prieš Rusiją pasaulio futbolo čempionate po 12 metų pertraukos. Komandos žvaigždė – Mohammadas Al-Sahlawi. 1994 m. čempionate Saudo Arabijai pavyko pasiekti aštuntfinalį. Sėkmės!“ – parašė Izraelio užsienio reikalų ministerija savo oficialioje arabiškoje „Twitter“ paskyroje.
Arabų režimai realių santykių neatskleidžia
Tai pastarojo mėnesio ženklai, nušviesti Izraelio žiniasklaidoje. Kad Izraelio ir dalies arabų valstybių (daugiausia sunitiškų) santykių šiltėjimo procesas iš tiesų vyksta – ir jau kurį laiką, patvirtina Artimųjų Rytų regiono procesus stebintis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas E.Račius.
„Su kaimyninėmis šalimis, su kuriomis Izraelis anksčiau kariaudavo, – Libanu, Sirija – santykiai nėra kaip nors labai pagėrėję, išskyrus tai, kad nėra karo. Bet jeigu kalbame apie tolimesnes valstybes, pavyzdžiui, Maroką ar Persijos įlankos šalis, net tą pačią Saudo Arabiją, tai santykių šiltėjimas ar normalizavimasis vyksta, bet jis nėra toks viešas“, – sako LRT.lt pašnekovas.
Arabų šalys, paaiškina E.Račius, bando šį santykių šiltėjimo procesą nuslėpti, siekdamos demonstruoti bendrą poziciją dėl palestiniečių.
„Izraelis prekiauja ir kitaip bendradarbiauja su kai kuriomis iš arabų šalių. Tačiau bent arabų šalyse realūs santykiai su Izraeliu nėra viešinami – norima rodyti, kad laikomasi bendros arabų pozicijos, jog Palestinos valstybė turi būti įkurta. Tačiau yra duomenų, kad net tokia, sakytume, arši Izraelio priešė kaip Saudo Arabija [su juo] turi gana artimus ryšius ir aukščiausiu lygmeniu.
Taigi arabų šalyse, viena vertus, apie tai viešai nekalbama ir nepripažįstama, kita vertus – vienokie ar kitokie ryšiai yra. O Izraelis, kaip demokratinė valstybė, gali sau leisti apie tai kalbėti, ką jis ir daro. Izraelio premjero pareiškimas, galima sakyti, atitinka tikrovę, kita vertus, [tose kalbose] galime įžiūrėti norą, kad tie santykiai gerėtų ir pirmiausia gerėtų su tomis sunitiškomis arabų šalimis, kurios priešiškai nusiteikusios Irano atžvilgiu“, – sako Artimųjų Rytų specialistas.
Partneris fronte prieš Iraną
Iranas – būtent ši šalis daugelio įvardijama kaip tas veiksnys, kuris labiausiai skatina Izraelį ir dalį arabų šalių artėti vienus prie kitų.
Jį, duodamas interviu britų žurnalui „Spectator“, įvardijo ir Izraelio premjeras B.Natanyahu: „Manau, kad prieš mus – galimybė palaipsniui normalizuoti santykius. Kodėl? Pirma priežastis – Iranas. Antra priežastis – Iranas. Trečia priežastis – Iranas.“
„Jos [arabų šalys] supranta, kad Iranas nori jas visas užkariauti ir kad joms gresia didelis pavojus. Jos žvalgosi aplink ir klausia – kas yra mūsų partneris prieš šią beprotybę. Ir jos atsako – Izraelis“, – kalbėjo B.Netanyahu.
Iranas, Izraelio premjero teigimu, pastaraisiais metais bandė kolonizuoti Iraką, o dabar nori iš Sirijos sunaikinti Izraelį. Iranas, anot B.Netanyahu, taip pat elgiasi Jemene, iš kurio į Saudo Arabiją leidžia raketas.
LRT.lt primena, kad Saudo Arabija vadovauja koalicijai, kuri Jemene kovoja su sukilėliais – šiitais husiais. Koalicija dažnai kaltina Iraną aprūpinant husius ginklais, įskaitant balistines raketas, vis dažniau leidžiamas į Saudo Arabijos teritoriją. Iranas tokius kaltinimus neigia. Tuo metu Irake vykstantiems procesams Iranas daro didelę įtaką per kai kurias šiitiškas partijas ir kovotojų grupes.
Tokią pačią priežastį, komentuodamas pakitusį Bahreino santykį su Izraeliu, nurodo ir Jonathanas Schanzeris iš Vašingtone įsikūrusios idėjų kalvės „Foundation for Defense of Democracies“. Jis „Haaretz“ sakė praėjusiais metais viešėjęs Brahreine ir iš aukštų šalies pareigūnų girdėjęs, kad „jų pagrindiniai rūpesčiai – Iranas, Iranas ir Iranas. Jie iš esmės mato Izraelį kaip šalį, kuri kovoja su Irano agresija, kas reiškia, kad ji yra kartu su jais toje pačioje pusėje.“
O buvęs aukštas Izraelio pareigūnas, kurio tapatybė neatskleidžiama, sakė, kad Iranas Bahreine matomas kaip grėsmė ne tik regiono lygmenyje, bet ir viduje, nes šalyje dauguma gyventojų yra šiitai (kaip ir Irane), o vadovybė – sunitai: „Jie nuolat susirūpinę, kad Iranas gali destabilizuoti jų vyriausybę.“
Situacija Sirijoje Izraeliui klostosi nepalankiai
Pasak E.Račiaus, nors santykių atšilimui labai svarbus ir ekonominio bendradarbiavimo aspektas, geopolitiniame lygmenyje Irano klausimas – neabejotinai itin reikšmingas.
„Tiek, kiek Iranas bus svarbus regione, tiek, kiek Iranas tiesiogiai ar nevisai tiesiogiai darys įtaką ar net kontroliuos vidinius procesus Irake ir Sirijoje, o gal ir Libane, tiek tai bus visiškai nepalanku pirmiausia Izraeliui, bet taip pat ir daugeliui arabų šalių, kurios nėra draugiškos Iranui. Nebūtinai dėl to, kad jis šiitiškas, bet dėl tariamų Irano ekspansionistinių ar imperialistinių kėslų“, – LRT.lt sakė politologas.
Anot E.Račiaus, Izraelis dabar jaučiasi ypač nesaugus dėl to, kaip klostosi situacija Sirijoje.
„Iranas Sirijoje visuomet buvo stiprus. Bet tuomet, kai atrodė, kad gal [Sirijos] režimas žlugs, gal po pilietinio karo ateis nauja valdžia, dar buvo galima dantis sukandus pralaukti. O dabar panašu, kad režimas nežlunga ir Irano ranka Sirijoje išties labai stipri ir labai arti Izraelio. Ir jau matėme, kaip Izraelio karinės pajėgos Sirijos teritorijoje bombardavo būtent iraniečių karines pozicijas“, – sako E.Račius.
Palestiniečiai liks prie suskilusios geldos?
B.Netanyahu toje pačioje kalboje, kur santykius su arabų šalimis įvardijo kaip neįsivaizduojamai gerėjančius, teigė, kad „tai galiausiai padės pasiekti taikos su mūsų kaimynais palestiniečiais.“ JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai – vyresnysis patarėjas ir žentas Jaredas Kushneris bei prezidento specialusis pasiuntinys Artimųjų Rytų taikos procesui Jasonas Greenblattas prieš porą savaičių apsilankė keturiose arabų šalyse – Jordanijoje, Saudo Arabijoje, Katare ir Egipte, kad aptartų savo siūlomą taikos planą.
Juos šios arabų šalys priėmė, nors patys palestiniečiai politiškai ir diplomatiškai D.Trumpo administraciją boikotuoja. Boikoto imtasi po sprendimo JAV ambasadą perkelti iš Tel Avivo į Jeruzalę. Palestiniečiai neketina sutikti su jokiu amerikiečių planu, nes laiko juos stojusius į Izraelio pusę.
Tačiau Izraelio žiniasklaidai D.Trumpo administracijos pareigūnai, kurių tapatybė nebuvo atskleista, sakė, kad juos drąsina tai, jog arabų šalių ir Izraelio santykiai šiltėja – esą arabų valstybės gali padėti paskatinti abi puses judėti derybų link.
Ar tikrai jos tą gali? „Sakyčiau, kad Izraelis diplomatiškai labai išmintingai elgiasi mėgindamas į savo pusę patraukti arabus, galbūt gąsdindamas Iranu, galbūt per ekonominę prizmę. Neabejotina, kad arabai norės tam tikrų nuolaidų ar išlygų, ypač Palestinos klausimu, bet Izraelis tikriausiai pasiūlys tokias sąlygas, kurios bus priimtinos galbūt Marokui ar Saudo Arabijai, bet ne palestiniečiams. Kitaip tariant, Izraelis gali kitų arabų rankomis sužaisti taip, kad palestiniečiai liks, jei ne prie suskilusios geldos, tai laimės tikrai nedaug“, – mano E.Račius.
Parama – tik iš inercijos
Žurnalas „Foreign affairs“, nagrinėdamas Artimuosiuose Rytuose besiklostančius santykius, pastebėjo, kad regionas pastaraisiais metais patyrė dramatiškų permainų („Islamo valstybė“ atsiradimas; chaosas, kylantis iš Libijos; pilietinai karai Irake, Sirijoje ir Jemene) ir arabų šalys, kurios yra labai pragmatiškos, atsižvelgdamos į naujus iššūkius, gali nebemanyti, kad palestiniečių kausimas tebėra prioritetinis. Be to, anot „Foreign affairs“, arabų šalims gali būti įgrisęs pačių palestiniečių nesugebėjimas išspręsti savo vidinių kovų.
Pasak E.Račiaus, absoliuti dauguma arabų šalių lyderių savo paramą palestiniečiams deklaruoja tik iš inercijos: „Atrodo, kad tai labai deklaratyvus dalykas, kuris jau ilgą laiką neveikia. Kitaip tariant, interesai – ekonominiai ar geopolitiniai – tikrai daug svaresni nei palestiniečių likimas.“
Tačiau politologas pabrėžia, kad jeigu kalbėtume ne apie vyriausybes, o apie arabų visuomenes, tai „palestinietiškas sentimentas yra labai stiprus, o antiizraelietiškas – dar stipresnis.“
„Kitaip tariant, jei žmonės kur nors Maroke vykdo prekybą su kokia nors įmone ar užsiima gamyba kažkokioje užsienio įmonėje, investavusioje Maroke, jie galbūt nežino, kad dirba izraeliečiams. Jei sužinotų, galėtų būti labai nepatenkinti.
Ir jei arabų lyderiai išsižadėtų globoti ar remti palestiniečius – nenoriu prognozuoti, kad turėtų kilti kažkokios riaušės, bet jei reikalai eitų į tą pusę, galėtų ir toks dalykas nutikti“, – sako E.Račius.
