Po Rusijos pasitraukimo iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos Ukraina ir jos sąjungininkės privalėjo pradėti kovą ir kitame fronte – užtikrinti, kad ukrainietiški grūdai pasiektų užsakovus ir toliau būtų vykdoma prekyba.
Uždarius iki karo naudotus Juodosios jūros laivybos kelius, Europos Sąjunga tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų tranzito ir eksporto maršrutu. Tačiau ne visos Ukrainos sąjungininkės nori įsileisti Ukrainos grūdus į savo vidaus rinkas, teigdamos, jog taip nukentės jų šalių ūkininkai ir tai sukels griūtį jų vidaus rinkose – dėl to gegužės mėnesį buvo apribotas grūdų importas į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją.
Rugsėjo 15-ąją apribojimas buvo atšauktas, tai sukėlė Lenkijos vyriausybės pasipiktinimą, ji ėmėsi veiksmų, kad draudimą išlaikytų. Tokie vienos artimiausių Ukrainos sąjungininkių veiksmai sukėlė Kyjivo nepasitenkinimą, dėl ko šalys apsikeitė aštriais pasisakymais ir ėmėsi veiksmų.
Paskelbus apie Varšuvos nutraukiamą karinės paramos tiekimą Ukrainai, Lenkijos politikai žiniasklaidai tvirtino, jog šiuo metu sprendimas yra toks – nebetiekti Kyjivui ginklų ir susitelkti į savo pačios gynybinių pajėgumų modernizavimą. Tačiau „ar taip ir išliks ateityje – kol kas yra neaišku“.
Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentas Andrzejus Pukszto naujienų portalui 15min pažymėjo, kad per pastarąsias penkias dienas „viskas apsivertė aukštyn kojomis ir emocijos ima viršų“.