„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Politologas L.Kojala įsitikinęs – ES karinės galios raumenys turėtų pūstis tiesiant kelius, o ne kuriant kariuomenę

Prasidėjus karinei Rusijos agresijai Ukrainoje, Europos Sąjungoje (ES) pasigirdo gerokai daugiau diskusijų apie karinį bendrijos stiprinimą. Tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ įžvalgomis dalijęsis politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala akcentavo, kad pastaraisiais metais ES saugumo garantijos buvo sudrebintos bent kelissyk: pradedant Krymo aneksija ir žemėlapių perbraižymu, baigiant Donaldo Trumpo išrinkimu, paskatinusiu persvarstyti esamos saugumo architektūros tvarumą ir ateitį.

Kalbėdamas apie karinių ES organizacijų struktūrų kūrimą ir vystymą L.Kojala teigė, kad kartais iškylanti idėja apie ES karines pajėgas atrodo gana miglotai ir turėtų būti vertinama kaip menkai realistinė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Linas Kojala ir Gintaras Gimžauskas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Linas Kojala ir Gintaras Gimžauskas

„Jeigu mes kalbame apie kariuomenę, tai tikriausiai būtų bene paskutinė integracijos į federalinę valstybę stadija. Visgi iki tol Europos Sąjunga dar turi apsčiai darbų, kurių nėra nuveikusi. Tad ir kalbėti apie tokią labai tolimą ir ne itin realistišką ambiciją man atrodo ne pats produktyviausias veikimas, nes tai tiesiog reiškia, kad mes paliekame nuošalyje daugybę praktinių žingsnių, kuriuos reikėtų žengti ir kurie šiandien yra gerokai aiškesni bei konkretesni“, – tvirtino Rytų Europos studijų centro vadovas.

Jis pabrėžė ir tai, kad nors esminiai uždaviniai ir užmojai yra aiškūs, vis dėlto finansai ES ne visada panaudojami maksimaliai efektyviai.

„Dėl strateginių tikslų niekas nesiginčija, bet ne visada yra veiksmingai operuojama tarpusavyje, neieškome, kur galėtume sutaupyti ir pasiekti tą rezultatą, kurio siekia iš esmės visi. Įvairios skirtys lemia, kad, deja, tik mažiau negu penktadalis pirkimų yra bendri“, – aiškina L. Kojala.

Politologo teigimu, ES turėtų glaudžiau dirbti su NATO, o bet kokia šių institucijų priešprieša ar bandymas juos atsieti nėra išmintingas sprendimas.

„Pavyzdžiui, Europos Sąjunga tikrai gali prisidėti prie to, kad sukurtų reikalingą infrastruktūrą, stiprintų tiltus, tiestų kelius, prisidėtų prie geležinkelio tiesimo tam, kad NATO pajėgos galėtų judėti iš vienos NATO valstybės į kitą efektyviai, greitai reaguojant į įvairias geopolitines aplinkybes ir suvokiant, kad pats NATO to negali daryti, investuoti, pavyzdžiui, į kelius, nes neturi nei kompetencijų, nei galiausiai pinigų būtent tokiems dalykams. Tačiau atsiradusi jungtis su Europos Sąjunga tiesiogiai sukuria pridėtinę vertę, kuri stiprina mus ir kaip Europos Sąjungos narius, ir kaip NATO valstybę“, – argumentavo politologas.

Politologas teigė, kad iš esmės bendras ES kietosios galios instrumentas būtų reikšmingas visame įrankių arsenale, kartu su minkštosiomis priemonėmis, tokiomis kaip vienos rinkos patrauklumas ar demokratijos idėjų sklaida.

„Visgi nemanau, kad kariuomenė kaip tokia būtų siekiamybė. Europos Sąjunga gali kitais būdais prisidėti prie to, kad mūsų turimi raumenys, įskaitant ir tą konvencinį karinį raumenį, būtų didesni. Ir jeigu mes ta kryptimi nuosekliai judėtume, manau, kad džiaugtumės ir tuo, jog Europos Sąjunga gali daugiau ir kad išsaugomi ir stiprinami transatlantiniai ryšiai“, – tvirtina L.Kojala.

Komentuodamas kartais politiniame diskurse figūruojantį nuovargio Ukrainos paramai motyvą, L.Kojala sako, kad ši tezė yra dirbtinai sukurta, nepagrįsta apčiuopiamomis indikacijomis. Tai, anot jo, tėra atsakomybės kratymasis ir kai kuriems politikams būdingas maskavimasis. Kartu šios temos kontekste L.Kojala įžvelgia ir politikų trumparegiškumo problemą.

„Tai būdas kai kuriems Europos politikams slėptis už visuomenėje neva egzistuojančio nuovargio ir nenoro toliau padėti Ukrainai ir sakyti, kad tokiu atveju sprendimai dėl ekonominės, karinės ar kitokios paramos arba yra neįmanomi, arba turi būti pristabdyti, arba sumažinti. Bet tai yra atsakomybės nusimetimas, negebėjimas reaguoti į situaciją. Toks požiūris būdingas ne vienai demokratinei šaliai. Iš dalies todėl, kad į situaciją žvelgiama kalbant apie vieną kadenciją, o reikėtų matyti gerokai plačiau“, – pagalbos Ukrainai klausimą analizavo L.Kojala.

Politologas teigia, kad ES stiprinime ir Ukrainos paramos kontekste svarbų vaidmenį atlieka ir Europos Parlamentas (EP), kuris veikia ryžtingai ir aktyviai. Vienas iš pavyzdžių – pastarasis siūlymas peržiūrėti Vengrijos vaidmenį įstatymų priėmimo procese, galbūt atimant iš jos balsavimo teisę Taryboje. Tiesa, EP dažnai atlieka moralinę funkciją ir priima neįpareigojančias rezoliucijas, kaip ir minėtasis pasiūlymas, tačiau tai, L.Kojalos tvirtinimu, taip pat reikšminga.

Daugiau politologo įžvalgų ir pastebėjimų apie ES karinės galios kūrimą, politinės lyderystės stoką bei pamąstymus apie demokratijų padėtį ir perspektyvas galite išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“.

VIDEO: „Tavo balsas – Europa“: L.Kojala apie ES karinį potencialą ir būdą užtikrinti Europos saugumą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs