Pasak politologo, pirmadienį atsistatydinusios premjerės Laimduotos Straujumos likimą labiausiai lėmė vidinės politinės rietenos, oligarchų įtaka bei skandalinga „airBaltic“ investuotojų paieška.
„Kad Laimduotos Straujumos vyriausybė yra silpna ir jos gyvavimas gali būti neilgos trukmės, kalbėta jau nuo gegužės mėnesio“, – priminė L.Gudžinskas. „Tos kalbos pastaruoju metu buvo ypač sustiprėjusios. Latvijos vyriausybė buvo priversta pasirašyti labai prastą sandorį su „airBaltic“ ir premjerė buvo nepatenkinta susisiekimo ministro (aut. – Anrijaus Matyso) politika ir veiksmais“, – teigė politologas.
Lapkričio mėnesį pasirodė ženklų, kad ir Latvijos parlamentas, ir net premjerę delegavusi dešiniųjų „Vienybės“ partija nebepalaiko L.Straujumos. Pati premjerė taip pat buvo užsiminusi, kad ji sulaukia priešiškų jėgų puolimo.
Tiesa, L.Gudžinskas priminė, kad premjerė dar praėjusią savaitę tikino, kad ji lauks „Vienybės“ partijos kongreso, bei tik po jo darys rimtus sprendimus. „Šie tikinimai skambėjo dar penktadienį, o štai po pirmadienio pokalbio su prezidentu ji pareiškė atsistatydinanti“, – netikėtumo faktorių paryškino politologas.
Premjerės atsistatydinimą lėmė vidiniai nesutarimai koalicijoje
„Sakyčiau, kad šis atsistatydinimas išryškino visos šalies problemas. Koalicija trapi, ją sudaro skirtingus požiūrius turinčios partijos – nacionalistai, „Vienybės“ dešinieji ir žalieji bei valstiečiai. Taip pat šalyje yra įtakinga oligarchų grupė, kuri savaip veikia per šias partijas, destabilizuoja situaciją. Ekonominė šalies padėtis taip pat nėra labai gera“, – dėstė L.Gudžinskas.
Paklaustas, ar galėjo L.Straujumos sprendimą lemti jos, kaip neryžtingos premjerės įvaizdis, politologas teigė: „Ji neturėjo tiek ambicijų, kad žūtbūt save įsivaizduotų kaip lyderę, vadovę. Ji ne kartą pabrėžė, kad nesilaiko premjerės kėdės ir tai nėra jos tikslas. Jai buvo sunku susikalbėti su savo pačios partija, užtikrinti vieningą vyriausybės veiklą, tad jos sprendimas atsistatydinti atrodė optimaliausias“.
Latvijos parlamentas jau patvirtino kitų metų biudžetą, suderinti būsimi darbai, tad premjerės atsistatydinimas neturėtų sukelti chaoso. „Bus stengiamasi rasti vidinių jėgų, rasti lyderį, kuris galėtų tęsti koalicijos darbą“, – prognozuodamas tolesnę tų pačių partijų koalicijos veiklą sakė L.Gudžinskas.
Tiesa, įmanomas ir priešlaikinių rinkimų variantas, kuris gali gerokai sumaišyti kortas ir atvesti į valdžią prorusiškų veikėjų turintį ir skandalingais pasisakymais pagarsėjusį „Santarvės centrą“, kuris jau spėjo tapti populiariausia partija Latvijoje.
„Jų pozicijos yra ganėtinai stiprios ir, turint omenyje, „Vienybės“ partijos susiskaldymą, korupcijos skandalus, nepavykusį bandymą atstatydinti korupcija kaltintą sveikatos apsaugos ministrą, jie gali tapti ramsčiu valstybės politika nusivylusiems piliečiams“, – prognozavo ekspertas, pridurdamas, kad šios politinės jėgos pergalė dar labiau komplikuotų situaciją Latvijoje.
„Tai būtų labai negatyvus scenarijus ir, aišku, geriau, kad jis neišsipildytų“, – pridūrė jis. „Per pastaruosius metus ši politinė jėga bandė save reformuoti ir paversti ne tik rusakalbių interesų gynėja, bet to šleifo atsisakyti yra sudėtinga“, – teigė L.Gudžinskas, kalbėdamas apie Rygos mero Nilso Ušakovo vedamą „Santarvės centrą“.
Didelę įtaką daro oligarchai
Pasak politologo, Latvijos politikoje didelę įtaką išlaiko oligarchų grupuotė, kuriai priskiriami dėl kyšininkavimo teistas Ventspilio meras Aivaras Lembergas, buvęs kandidatas į premjerus, korupciniais ryšiai kaltintas milijonierius Ainaras Šleseris bei kitas įtakingas milijonierius Andris Škėlė.
„Jie turi daug interesų ir nemaža dalis jų susiję su rusišku kapitalu“, – pažymėjo L.Gudžinskas. „Lapkričio mėnesį kilęs skandalas dėl „airBaltic“ investuotojo parodė jų įtaką. Vyriausybė praktiškai buvo priversta pasirašyti susitarimą su investuotoju iš Vokietijos, kuris pirmą kartą daro tokią investiciją. Viešojoje erdvėje sklaidė taip ir nepaneigti įtarimai, kad jis turi sąsajų su įvairiais Rusijos veikėjais. Manoma, kad A.Škėlė ir A.Lembergas gali veikti per jį“, – pasakojo politologas.
„Turint omenyje, kad tai buvo uždelstas veikimas bei vyriausybė buvo pastatyta jau prieš būtino investavimo faktą, sprendimas priimtas skubiai. Atrodė, kad parlamentas palaikys premjerės sprendimą atsisakyti šį sandorį skatinusio susisiekimo ministro, bet „Vienybės“ partijoje nuomonė buvo prieštaringa. Premjerė nesulaukė daug palaikymo“, – priminė jis.
„Rusija gali žaisti per šiuos vidinius nesutarimus, interesų kovas. Kremlius tikrai veikia ne tik per „Santarvės centrą“, jis turi įvairių galimybių daryti įtaką ir kitose Latvijos politikos srityse. Pirmiausia, per oligarchines grupuotes“, – darė išvadą L.Gudžinskas.
