Dar vienu svarbiu įvykiu tapo Kurdų liaudies demokratinės partijos sėkmė. 13 procentų balsų valstybės mastu surinkusi partija pagaliau atves kurdų ir kitų mažumų atstovus į šalies parlamentą, kuriame dažniausiai dominuodavo nacionalistinės jėgos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo Liutauro Gudžinsko nuomone, šie rinkimai tapo nedidele, bet reikšminga demokratinių jėgų pergale, kuri gali priversti 61 metų R.T.Erdoganą keisti savo politikos kursą ir atsižvelgti į mažumų interesus.
„Vertinčiau šiuos rinkimus kaip demokratinių jėgų pergalę mūšyje. Erdoganas šiais rinkimais siekė galutinai įsitvirtinti politinėje sistemoje, siekė gauti du trečdalius vietų parlamente, kad galutinai įgyvendintų prezidentinės respublikos scenarijų. Šiuose rinkimuose realizavosi tas scenarijus, kuris jam buvo mažiausiai palankus“, – teigė L.Gudžinskas.
„Erdogano partija ne tik neteko daugumos, bet kartu į parlamentą pateko ir liaudies demokratų partija, politinė jėga ginanti kurdų, moterų, homoseksualų teises, kelianti ekologinius klausimus. Iki šiol šie žmonės nesiryžo kandidatuoti kaip viena partija, mat neperžengus dešimties procentų ribos valstybės mastu, jie apskritai nebūtų patekę į parlamentą, o jų balsai būtų atitekę kitoms partijoms ir net tam pačiam Erdoganui“, – aiškino politologas.
L.Gudžinsko teigimu, Kurdų liaudies demokratines partijos nepatekimas galėjo sukelti didesnius neramumus. „Prieš rinkimus apklausos žadėjo šiai partijai sėkmę, ji turi charizmatišką lyderį (Selahattiną Demirtašą), atstovauja nemažai socialinių grupių. Jų nepatekimas būtų paskatinęs įtarimus dėl rinkimų rezultatų klastojimo, nesąžiningumo, o tai nėra naujiena Turkijos politinei sistemai“, – sakė jis.
„Kurdai eilinį kartą būtų suvokę, kad valstybė, kurioje jie gyvena, jiems yra svetima“, – pridūrė jis.
Kurdai eilinį kartą būtų suvokę, kad valstybė, kurioje jie gyvena, jiems yra svetima, – pridūrė jis.
„Erdoganas yra parodęs, kad gali tartis ir daryti ne visada malonius sprendimus, tačiau tai dar priklausys ir nuo būsimos valdančios koalicijos. Jei įvyks taip, kad koalicijos partneriais taps nacionalistai, kurie ypač priešiški kurdams, tai politinis procesas gali komplikuotis“, – svarstė L.Gudžinskas.
Paklaustas, ar šis pralaimėjimas pakeis Rusijos ir jos lyderio Vladimiro Putino link artėjančio Turkijos lyderio užsienio politikos prioritetus, politologas prognozavo pozityvų scenarijų.
„Įtikinamesnis man atrodo optimistinis variantas. Erdoganas siekė tapti tvirtu prezidentinės respublikos lyderiu, pakeisti konstituciją, tačiau jau rinkimų kampanijos metu buvo nemažai net paties Erdogano šalininkų, kurie skeptiškai žiūrėjo į tokią galimybę“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.
Įtikinamesnis man atrodo optimistinis variantas, – sakė VU TSPMI dėstytojas.
„Jis turės balansuoti ir keisti taktiką. Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl nemaža dalis rinkėjų nusisuko nuo Erdogano buvo ir aktyvi jo kampanija bei noras kištis į jos eigą. Iki šiol galiojo nešališko elgesio tradicija, tačiau Erdoganas ją sulaužė. Jei Turkijos lyderis yra sumanus politikas, tai turėtų kritiškai įvertinti savo žingsnius“, – darė išvadą L.Gudžinskas.
„Tikėtina, kad retorika taps švelnesnė. Yra galimybė, kad Erdoganas labiau įsiklausys ir į Vakarų partnerių reikalavimus, norėdamas sušvelninti situaciją šalies viduje“, – pridūrė jis.
