Anot politologo, pirmą kartą per 15 metų V.Putinas susidūrė su išties didele problema – kone atviru konfliktu tarp federalinių jėgos struktūrų atstovų ir Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo. Jėgos struktūros garantuoja jo fizinį saugumą, todėl rizikuoti jomis Rusijos prezidentas negali, tuo pačiu metu R.Kadyrovas garantuoja jam stabilumą Šiaurės Kaukaze, jis yra ir Rusijos pergalės Čečėnijoje simbolis, o būtent tai iki Krymo aneksijos V.Putinas laikė pagrindiniu savo pasiekimu būnant prezidentu.
Šioje situacijoje V.Putinas pasielgė tarsi vadovaudamasis senu liaudies posakiu: „Jei nežinai, ką daryti, eik pamiegoti“
„Šis konfliktas neišsprendžiamas. Kiek man žinoma, Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) beveik tiesiai kaltina R.Kadyrovą prisidėjus prie Boriso Nemcovo nužudymo ir reikalauja atiduoti jiems R.Kadyrovą. Reikalauja tiek delikačiai, kiek FSB išvis gali reikalauti iš savo politinio globėjo V.Putino. V.Putinas išduoti R.Kadyrovo negali, tačiau tuo pačiu negali ir sumenkinti federalinių jėgos struktūrų, nes visiškas atsisakymas logiškai iki galo pabaigti B.Nemcovo žmogžudystės tyrimą reikštų visos šalies jėgos struktūrų pažeminimą. Išeities iš tokios prieštaringos situacijos praktiškai nėra. Bent jau tokiomis sąlygomis, kuriose gyvena ir veikia V.Putinas, tuose politiniuose ir administraciniuose rėmuose, kuriuos jis pats sukūrė, garantuoja ir palaiko, – sakė politologas. Anot jo, šioje situacijoje V.Putinas pasielgė tarsi vadovaudamasis senu liaudies posakiu: „Jei nežinai, ką daryti, eik pamiegoti“. – Jis nori, kad situacija artimiausiomis dienomis pati išsispręstų“.
Anot politologo, jeigu V.Putinui kažkas nutiks, tai reikš epochų pasikeitimą, panašiai kaip po Josifo Stalino mirties. Formaliai po V.Putino į valdžią turėtų ateiti jo šalininkai, ir oficialus jo politikos tęsėjas yra Dmitrijus Medvedevas. Politologas pripažįsta, kad D.Medvedevas atrodo tarsi dabartinio lyderio karikatūra, tačiau jis siūlė neskubėti daryti išankstinių išvadų, siūlydamas prisiminti, kaip Nikita Chruščiovas atrodė valdžioje esant J.Stalinui. Be to, politologas sakė, kad jeigu D.Medvedevas ateitų į valdžią, jis greičiausiai vykdytų priešingą V.Putinui politiką.
„Jis neturėtų pasirinkimo. Jis turėtų taikytis su Vakarais, nes nėra kito kelio kaip išgelbėti Rusijos ekonomiką; jis turėtų sustabdyti karą, nes Rusija nebebus pajėgi jo tęsti, ir galų gale atsitiktų tai, kas nutiko po J.Stalino mirties. Tačiau, žinoma, bet kokios atsakingos prognozės tema „kiek laiko liko V.Putinui“, šiuo metu neįmanomos“, – sakė jis.
Politologas dalinosi ir mintimis apie tai, kaip V.Putinas būtų išlydėtas. Jo manymu, didžiulių eisenų jo garbei nebūtų, kad ir kokie aukšti dabar yra jo reitingai.
Rusijos politinė sistema – ne asmeninė, o monarchinė. Čia stabilumo garantu laikomas pats monarchinis ritualas ir monarcho sostas, o ne monarcho asmenybė
„V.Putiną palaiko pasyvi dauguma, o ji, kaip taisyklė, į gatves neina. Atrodytų, kiek žmonių teoriškai palaiko V.Putino politiką Ukrainoje, tačiau į mitingus palaikyti „Novorosiją“ ateidavo pusantro tūkstančio žmonių. Tuo tarpu į gedulo maršą po B.Nemcovo mirties susirinko 50 tūkst. žmonių. Nors, atrodytų, vienu atveju kalbama apie V.Putino poziciją, kuri kur kas populiaresnė nei antiputiniška, o kitu atveju – apie opoziciją, kuri, regis, tokia nepopuliari. Žinoma, Kremliaus organizuotos eitynės būtų, tačiau nekiltų jokios panikos ir gedulas ilgai neužtruktų. Reikalas tame, kad Rusijos politinė sistema – ne asmeninė, o monarchinė. Čia stabilumo garantu laikomas pats monarchinis ritualas ir monarcho sostas, o ne monarcho asmenybė. Todėl žmonės pamėgs būsimąjį prezidentą taip pat, kaip dabar mėgsta V.Putiną. Ir tai nutiks kur kas greičiau, nei atrodo dabar“, – teigė politologas.
