Politologas paaiškino, kad būna tokių kulminacinių momentų, iki kurių priešinga pusė jaučia, kad vis dar galima ką nors paveikti, nepaisant to, kad visi sprendimai jau priimti.
Kalbėdamas apie tai, ar dalis visuomenės, kuri pasisakė už paminklo Pardaugavoje išsaugojimą, sutiks su objekto demontavimu, F.Rajevskis pabrėžė, kad žmonės gali protestuoti kiek nori, bet paminklo niekas nepastatys atgal.
„Galbūt ribotas skaičius žmonių, kuriems paminklas atrodė svarbus, ir sukels kokių nors problemų, tačiau jie taip pat supranta, kad jei paminklas nugriautas, jo nebėra. Manau, kad psichologiškai labai svarbu, kad paminklas neegzistuotų, nes pasikeis visos šios istorijos akcentas, taps beprasmiška kelti riaušes prie griuvėsių krūvos“, – BNS sakė politologas.
F.Rajevskis taip pat įvertino tai, kaip sėkmingai ir sklandžiai be incidentų vyksta nuolaužų šalinimas. Tai, eksperto nuomone, leidžia manyti, kad saugumo situacija turėtų būti kur kas geresnė nei Estijoje, kai buvo šalinama bronzinė statula.
Anot F.Rajevskio, tuomet iš kaimyninės šalies taip pat buvo įvažiavę provokatoriai, o šiuo metu galimybės tokiems žmonėms patekti į Latviją yra ribotos.
Kalbėdamas apie tai, kad paminklo demontavimas Pardaugavoje sukėlė įvairių jausmų bendruomenėje ir kaip tokioje situacijoje elgtis, kad jie būtų išsklaidyti, politologas teigė, kad vienu ypu visko išspręsti nepavyks.
Latvijoje yra rusakalbių piliečių, kurie yra agresyvūs, grasina ir neigiamai vertina šalį bei tai, kas joje vyksta. Pasak F.Rajevskio, saugumo struktūros ir policija turėtų ištirti tokius asmenis ir išsiaiškinti, ar jie kaip nors susiję su kokiomis nors rusiškomis struktūromis.
Kita vertus, kalbėdamas apie Latvijos pilietybės neturinčius asmenis, politologas pažymėjo, kad šie žmonės neturi politinės įtakos ir balsavimo teisės. Būtina dirbti su jų vaikais, kurie gauna Latvijos pilietybę. Labai svarbu, kad jaunimas „pereitų“ per Latvijos mokyklų sistemą – jei ji bus sukurta teisingai, išmokys jaunuolius latvių kalbos, Latvijos istorijos ir padarys juos europiečiais.
Kita vertus, iš Latvijoje gyvenančių asmenų, kurie kažkada gavo Rusijos pilietybę, manydami, kad Rusija bus dosni pensijų išmokomis, ir kurie yra itin agresyvūs, turėtų būti atimta galimybė gyventi Latvijoje, kad jie galėtų išvykti į Rusiją.
„Kad ir kaip liūdnai tai skambėtų, bet jei žmogus yra agresyvus ir mano, kad yra Rusijos pilietis, vedęs Latvijos valstybę, mano nuomone, iš tokių žmonių reikėtų atimti šį įsitikinimą. Ši gyventojų dalis turėtų suprasti, kad jie turi Rusijos, o ne Latvijos pilietybę. Mes turime teisę paprašyti agresyvių žmonių išvykti iš mūsų šalies į šalį, kurios pilietybę jie turi“, – sakė politologas.
1985 metais sostinės Pardaugavos rajone pastatytą Monumentą Sovietinės Latvijos ir Rygos išvaduotojams nuo vokiečių fašistų okupantų sudarė karių bei moters statulos ir tarp jų iškilęs 79 metrų aukščio obeliskas.
Vietos valdžiai teko nugriauti paminklą šalies parlamentui nubalsavus už tai, kad iki lapkričio vidurio būtų pašalintos visos likusios sovietmetį šlovinančios statulos, atminimo lentos ir bareljefai.
Latvijos etninių rusų bendruomenė, sudaranti trečdalį šalies gyventojų, protestavo prieš Pergalės monumento išmontavimą.
Tūkstančiai rusakalbių kasmet gegužės 9-ąją susirinkdavo prie paminklo paminėti pergalės prieš nacistinę Vokietiją 1945 metais.
Daugumai latvių ši data reiškia sovietinės okupacijos, trukusios iki 1991-ųjų, pradžią.
1997 metais grupė aktyvistų pamėgino nugriauti paminklą dinamitu, tačiau sprogmenys detonavo pirma laiko ir pražudė du žmones.
