Politologas L.Kojala: V.Putino tikslai – sunkiai pasiekiami ir jis tai supranta

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienio rytą paskelbė apie dalinės mobilizacijos karui Ukrainoje pradžią. Apie tai, kad Maskva gali imtis tokio žingsnio, kalbėta jau anksčiau, todėl jo sprendimas, panašu, nenustebino nei Ukrainos valdžios, nei jos partnerių kitose šalyse. Tokį V.Putino poelgį jie pavadino įrodymu, jog „operacija žlunga“. Politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala komentare 15min teigė, kad Rusijos prezidentas greičiausiai supranta, jog jo tikslai yra sunkiai pasiekiami.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / AP/„Scanpix“ nuotr.

Rusija trečiadienio rytą paskelbė, kad šalyje prasideda dalinė mobilizacija. Šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė, kad jos metu bus siekiama mobilizuoti 300 tūkst. rezervistų ir išsiųsti juos į Ukrainą.

Tiek jis, tiek V.Putinas kartojo, kad „speciali karinė operacija eina pagal planą“, tačiau jų žodžiai neįtikino nei ukrainiečių, nei Lietuvos valdžios atstovų, nei partnerių Vakaruose.

Silpnumo ženklas

JAV ambasadorė Ukrainoje trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymas dėl dalinės mobilizacijos yra „silpnumo ženklas“.

„Fiktyvūs referendumai ir mobilizacija yra silpnumo, Rusijos nesėkmės požymiai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Bridget Brink.

„Rusijos prezidento Vladimiro Putino trečiadienį paskelbta dalinė mobilizacija rodo prastą šalies padėtį, tačiau siunčiami rezervistai kare prieš Ukrainą tebus „patrankų mėsa“, – teigė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas mobilizuoti kariuomenės rezervistus karui Ukrainoje rodo, kad „jo invazija žlunga“, trečiadienį pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

„Jokie grasinimai ir propaganda negali paslėpti fakto, kad Ukraina laimi šį karą, tarptautinė bendruomenė yra vieninga, o Rusija pasauliui tampa pariju“, – nurodė B.Wallace'as išplatintame pareiškime.

Kad Rusija susidūrė su sunkumais kare prieš Ukrainą, sutinka ir politologas Linas Kojala.

A.Anušauskas: Rusijos prezidento Vladimiro Putino trečiadienį paskelbta dalinė mobilizacija rodo prastą šalies padėtį.

„Tai, ko gero, tikrai nebuvo Kremliaus planas, kurį jis turėjo prieš pradėdamas vadinamąją specialiąją karinę operaciją. Dabar greičiau matome įrodymą to, kad jie nepasiekė savo tikslų ir teko imtis naujų priemonių. Taip bandoma gelbėti padėtį. Tačiau tos priemonės nebus nei populiarios, nei lengvai įgyvendinamos“, – 15min sakė politologas L.Kojala.

Pasak politologo, greičiausiai dėl to, paskelbdamas apie dalinę mobilizaciją, V.Putinas vėl kalbėjo apie kovą su Vakarais, nes suvokia, jog jo tikslas nėra lengvai įgyvendinamas.

L.Kojala mano, kad nevertėtų sureikšminti Kremliaus sprendimo skelbti apie dalinę mobilizaciją ne antradienio vakare, kaip anksčiau anonsuota, o trečiadienio rytą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Linas Kojala
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Linas Kojala

V.Putinas apie dalinę mobilizaciją paskelbė JAV vykstant Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos susitikimui. Anot politologo L.Kojalos, šalių lyderiai šiame susitikime jau pasiuntė žinią Rusijai, kad Vakarų demokratijos parama Ukrainai nesvyruoja.

„Galbūt galima diskutuoti apie atskirus epizodus, ginkluotės tiekimo aspektus, kuriems Ukraina turėtų šiek tiek kritikos. Tačiau Vakarų principinė nuostata yra griežta. Nepaisant to, kad yra daug nerimo dėl energetikos kainų, kyla protestų nuotaikos, parama Ukrainai nesustos. Vakarai kartoja, kad Rusijos veiksmai yra nelegitimūs.

Galbūt buvo baimių, kad Vakarai spaus Ukrainą galimai atsisakyti dalies savo teritorijų, siekiant užbaigti karą. Tačiau kol kas tokių požymių nėra. Tai gera žinia tiek Ukrainai, tiek visam pasauliui“, – kalbėjo L.Kolaja.

Grasinimai branduoliniu ginklu

Trečiadienį V.Putinas ir vėl ėmėsi grasinti Vakarams branduoliniu ginklu.

L.Kojala mano, kad tokios V.Putino kalbos neliks nepastebėtos.

„Dėmesys yra kreipiamas, ir tą matėme karo pradžioje, kai Putinas pirmą kartą paminėjo branduolinį ginklą. Tai buvo ašis, apie kurią sukosi labai daug diskusijų Vakarų šalyse. Manau, kad ir šį sykį tai bus plačiai aptarinėjama ir vertinama kaip reali grėsmė“, – mano politologas.

L.Kojala: buvo baimių, kad Vakarai spaus Ukrainą galimai atsisakyti dalies savo teritorijų, siekiant užbaigti karą. Tačiau kol kas tokių požymių nėra.

Tiesa, jis pabrėžė, kad tokios Kremliaus vadovo kalbos tikrai nėra stiprumo požymis.

„Vakaruose yra didesnis suvokimas, kad Rusija naudoja šią tezę tam, jog bandytų atliepti savo pačios pralaimėjimus. Juk matome, kad Ukraina ne tik sėkmingai susigrąžina okupuotas teritorijas, bet ir rengia atakas prieš teritorijas, kurias seniai kontroliuoja Rusija, pavyzdžiui, Kryme. Ir tai savaime nesukėlė branduolinio ginklo panaudojimo. Todėl tokios Putino retorikos bus ir toliau, reikia prie to prisitaikyti, bet, manau, papildomų emocijų tai sukels“, – kalbėjo RESC vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų