Politologė Dovilė Jakniūnaitė: Vladimiro Putino sugrįžimas į Kremlių pokyčių Rusijos santykiuose su Baltijos šalimis neatneš

„Santykiai su Baltijos valstybėmis, nors ir nėra visiškai vienodi, bet galima sakyti, kad jie yra šaltoki ir labai nesikeičiantys. Manau, artimiausiais metais niekas nesikeis, liks abejingumas ir šiek tiek provokatyvus elgesys“, – BNS pirmadienį, Maskvoje vykstant V.Putino inauguracijai, sakė D.Jakniūnaitė.

Pasak Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ekspertės, vadovaujant V.Putinui Rusijos politikos pokyčiai Baltijos šalių atžvilgiu galėtų atsirasti tik iš Maskvos dialogo su Europos Sąjunga.      

„Galbūt kas nors pasikeistų, jei Rusija peržiūrėtų savo politiką, pavyzdžiui, energetikoje ar infrastruktūros projektuose. Bet tai atsitiktų ne dėl Lietuvos, Latvijos arba Estijos spaudimo, o jei gautų kokių nors nuolaidų iš Europos Sąjungos arba Komisijos. Kol kas atrodo tik šitaip. Europos Sąjunga yra tas žaidėjas, kuris gali mums padėti, bet gali taip pat ir sugadinti“, – kalbėjo TSPMI Rusijos ir Vidurio Rytų Europos studijų centrui vadovaujanti D.Jakniūnaitė.

Politologės teigimu, vadinamasis Eurazijos sąjungos projektas, kuris buvo intensyviai afišuojamas paskelbus, kad V.Putinas kandidatuos prezidento rinkimuose, nukreiptas ne į Rusijos Vakaruose esančias kaimynes, o yra „bandymas integruoti Azijos posovietinę erdvę“.

„Tai buvo V.Putino bandymas parodyti savo veidą užsienio politikoje po to, kai buvo paskelbta jo kandidatūra prezidentavimui. Tai buvo lyg ir atsvara D.Medvedevo keltam Europos saugumo architektūros projektui, pranešimas apie kitokį interesą. Man atrodo, jis visų pirma yra labai retorinis ir deklaratyvus, nes yra įtraukti tik labai tradiciniai, neabejotini Rusijos sąjungininkai – Baltarusija ir Kazachstanas“, – pasakojo D.Jakniūnaitė.

Jos nuomone, šio projekto sėkmė priklausys nuo norinčiųjų jungtis skaičiaus, o patikimų partnerių kol kas nesimato.

Kalbėdama apie vidaus situaciją Rusijoje ekspertė svarstė, kad, nepaisant prieš prezidento rinkimus buvusio laisvo valdžios požiūrio į masinius protestus, daugiau laisvėjimo „nereikėtų tikėtis“.  Tai, anot jos, iliustruoja V.Putino inauguracijos išvakarėse Maskvoje guminėmis lazdomis ginkluotos policijos išvaikytas protesto mitingas.

„Prieš rinkimus daug kas stebėjosi, kad į protestus buvo žiūrima daug laisviau negu buvo galima įsivaizduoti. O kas vyko vakar ir tikriausiai įvyks šiandien, tai jau yra šiek tiek kitoks rezultatas. Bent jau pagal pranešimus, prievartos buvo panaudota daugiau, nei buvo tikėtasi, ir, panašu, tai yra susiję su tuo, kad rinkimai yra įvykę – nėra ko smarkiai jaudintis, nes keletą metų rinkimų nebus“, – teigė D.Jakniūnaitė.

Ji teigė nesitikinti ir V.Putino vadovaujamos Rusijos politikos pokyčių NATO atžvilgiu.

„Politika su NATO nesikeičia, bendradarbiavimas vyksta labai minimaliai, daugiau Afganistane. Nemanau, kad postų keitimas bus koks nors veiksnys. Santykius keis tarptautinės politikos įvykiai – taip buvo Libijos atveju, o dabar vyksta diskusijos dėl Sirijos. Tai darys įtaką santykiams ir čia susidūrimų, skirtingų nuomonių, kaip tvarkytis, neabejotinai bus“, – sakė politologė.

V.Putinas pirmadienį pradėjo trečiąją kadenciją Rusijos prezidento poste. Jis į Kremlių grįžo po ketverių metų pertraukos pakeitęs Dmitrijų Medvedevą, kuris turėtų tapti naujuoju šalies premjeru savo ruožtu keisdamas šiame poste V.Putiną.