„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ponas Virusas iš Kenijos prieš stigmą kovoja kvapą gniaužiančiu prisipažinimu: aš infekuotas ŽIV

Tryliktą vietą pasaulyje pagal sergančiųjų ŽIV skaičių užimančioje Kenijoje paatviravęs, jog užsikrėtei, gali tikėtis, kad pažįstami gatvėje tau rankos nebepaduos. Tačiau Kenijos Eldoreto mieste gyvenančiam Obadiahui Karuru pavyko įveikti baimę: prisipažinimas, kad yra infekuotas ŽIV, puikuojasi ant jo automobilio, o vizitinėje kortelėje parašyta: Ponas Virusas.
O.Karuru
Obadiahas Karuru / Akvilės Norkutės nuotr.
Temos: 3 ŽIV Kenija AIDS

Skaičiuojama, kad Kenijoje ŽIV serga 1,6 mln. žmonių. 

Nors gyvenimą sergantiems pratęsiantis ir palengvinantis nemokamas gydymas yra prieinamas, didžiausia bėda – žmonių galvose. 

Tapti infekuotu ŽIV Kenijoje reiškia, kad esi pažymėtas gėdos ženklu.

Tai kai kuriuos verčia gyventi taip, lyg nieko neįvyko, ir toliau platinti virusą. 

Kenijos įstatymai net yra numatę kalėjimo bausmę žmonėms, kurie atskleidė informaciją apie kito ligą. 

Kenijos įstatymai net yra numatę kalėjimo bausmę žmonėms, kurie atskleidė informaciją apie kito ligą. 

Kol Kenijos politikai žarsto pažadus smarkiai sumažinti imunodeficito viruso plitimą ar, pavyzdžiui, iki 2017-ųjų užtikrinti, kad nei viena ŽIV turinti motina ligos neperduos vaisiui (tai pasiekiama vaistais), didelę įtaką kenijiečių sąmoningumui daro paprasti žmonės, nebijantys kalbėti apie ligą. 

Su vienu iš jų – Eldorete plačiai pagarsėjusiu 49 metų Ponu Virusu susitiko 15min žurnalistė. 

Vaidos Blažytės nuotr./Obadiahas Karuru su vaikais
Vaidos Blažytės nuotr./Obadiahas Karuru su vaikais

Įžengus į O.Karuru įkurto vaikų švietimo centro „Kimplwas“, teritoriją pasitinka kenijiečiams įprastas, bet dažną europietį išversti iš koto galintis vaizdas: iš metalo lakštų sukalti barakai, kurių vienoje dalyje mokomasi, o kitoje – gyvena ir ankštoje virtuvėje maistą gaminasi ŽIV bendruomenė. 

Ne itin didelis, mėlynai dažytas namukas, kuriame O.Karuru įsirengęs ankštą darbo kabinetą, iš lentų padaryti namai triušiams, automobilių ratų išvagotas vidinis kiemas, po kurį vaikštinėja naminiai paukščiai, skalbiniais apkabinėta tvora ir šen bei ten besimėtančios šiukšlės, dėl kurių nei vienas kenijietis gyvenime dar nėra sukęs sau galvos. 

Negalėtum įtarti, kad O.Karuru serga mirtina liga: vyras labai energingas, daug gestikuliuoja, o jo greitakalbę dažnai pertraukia juokas.  

Negalėtum įtarti, kad O.Karuru serga mirtina liga: vyras labai energingas, daug gestikuliuoja, o jo greitakalbę dažnai pertraukia juokas. 

„Nepažįstu nei vieno AIDS sergančio žmogaus, kuris išgyveno tiek ilgai, kiek aš, ir galėtų papasakoti savo istoriją“, – prisipažino jis. 

Blogai O.Karuru pasijuto 2003-aisiais, ilgai ieškojęs priežasties sužinojo, kad jam ŽIV. 

Jį slaugiusi žmona Lucy Njoki netrukus pati mirė nuo AIDS 

„Medikai pasakė, kad nieko padaryti nebegali. Buvau parvežtas namo numirti, buvau toks silpnas, kad net vaikščioti nebegalėjau“, – pasakojo jis. 

O.Karuru neabejoja, kad susirgo dėl palaido gyvenimo būdo: vairuotojas neblogai uždirbo, kaip dabar pats sako – buvo godus ir pilnas puikybės. 

Laurynos Vireliūnaitės nuotr./Sergančiųjų ŽIV centras Kenijoje
Laurynos Vireliūnaitės nuotr./Sergančiųjų ŽIV centras Kenijoje

Dabar jis aiškina esąs kitoks ir dažnai mini Dievo pagalbą – be jos esą nebūtų atsitiesęs.

„Kai pradėjau šį projektą, neturėjau nieko, mano pinigai buvo pasibaigę. Kur bežengčiau žingsnį – Dievas man palengvina kelią, jis visada kartu su manimi. Todėl aš žingsnis po žingsnio judu į priekį ir esu ten, kur esu dabar. Mes praėjome labai didelį kelią, bet vis dar turime eiti labai toli. Tačiau su Dievu viskas yra įmanoma“, – įsitikinęs Ponas Virusas. 

Praėjus keliems mėnesiams po žmonos mirties jis teigė pagaliau supratęs, kad ši liga paliečia ne vienetus – serga labai daug žmonių. 

Pradėjus gydytis O.Karuru savijauta pasitaisė, 2005-aisiais jis dar kartą vedė – antroji žmona Margaret Karuru taip pat turi ŽIV, su ja ir sumanė įkurti infekuotųjų centrą, kuriame auga ir mokosi be tėvų likę sergantys vaikai, gyvena suaugusieji. Pora augina keturis visiškai sveikus vaikus. 

Būna, kad sužinoję apie ligą, sergantįjį iš namų išvaro artimieji.

„Pradėjus gydymą pas mane pradėjo reguliariai lankytis žmonės. Jiems buvo įdomu, kaip laikausi, kai kurie domėjosi, kokius medikamentus vartoti turint ŽIV, – teigė jis. – Pas mus ateina ir stogą virš galvos praradę žmonės, nes būna, kad sužinoję apie ligą, sergantįjį iš namų išvaro artimieji.“

Anot jo, stigma yra didžiausia priežastis, kodėl daugėja sergančių šia liga: „Stigma verčia neigti realybę, tačiau aš stengiuosi pasiekti kaip galima daugiau žmonių – per Bažnyčią, žiniasklaidą, kad jie nebejaustų gėdos. Nes kai ją jauti, tyli apie ligą ir gali padaryti daug žalos – užkrėsti kitus. Tai yra didelė problema.“

Eldorete ir jo apylinkėse į organizacijos AMPATH sveikatos centrus yra kreipęsi 50 tūkst. sergančiųjų, į vaikų gydymo programą įtraukti 45 tūkst. vaikų. 

Akvilės Norkutės nuotr./Margaret Karuru
Akvilės Norkutės nuotr./O Karuru žmona Margaret Karuru

„Nuo to kenčia labai daug žmonių, bet tik ant rankos pirštų galima suskaičiuoti tuos, kurie apie tai kalba atvirai, – pridūrė Ponas Virusas. – Jei nustatoma liga, žmogus nebesijaučia visuomenės dalimi. Jį arba izoliuoja kiti, arba tai jis padaro pats. Žmonės ir miršta dėl to, kad nebemato savęs kaip visuomenės dalies. O kartais jie užsimano sugriauti kitų gyvenimus.“ 

Vyrai mano, kad turi mirti kaip vyrai

Oficiali statistika teigia, kad Kenijoje ŽIV turi 7,6 poc. moterų ir 5,6 proc. vyrų. 

O.Karuru teigia, kad vyrams psichologiškai gerokai sunkiau prisipažinti, kad yra viruso nešiotojai. 

Vaidos Blažytės nuotr./Sergančiųjų ŽIV centras
Vaidos Blažytės nuotr./Sergančiųjų ŽIV centras

Ponas Virusas net bandė sukurti tarpusavio pagalbos grupę vyrams.

„Bet vyrai mano, kad jie turi mirti kaip vyrai. Centre turime tris vyrus, kurie atsisako apie tai kalbėti“, – pasakojo jis. 

Kenijoje mėgstama sakyti, kad jei verkia vyras, jo ašaros krenta į pilvą, kai ašaroja moteris – jos ašaros rieda skruostais.

Kenijoje mėgstama sakyti, kad jei verkia vyras, jo ašaros krenta į pilvą, kai ašaroja moteris – jos ašaros rieda skruostais: esą moterys labiau linkusios dalintis skausmu, todėl dažniau sulaukia pagalbos, o vyrai jį nuryja.

Vyrų baimė prisipažinti, kad serga, daro įtaką ir oficialiajai statistikai. 

Jaunimas saugotis nuo ŽIV nenori

Pono Viruso teigimu, požiūris į ligą Kenijoje keičiasi labai pamažu, tačiau prieš gerą dešimtmetį buvo kur kas blogiau. 

„Tais laikais lankiausi vienose laidotuvėse – visi žinojo, kad žmogus mirė nuo AIDS. Niekas net karsto nedrįso liesti: pasamdė duobkasius, kurie greit įmetė karstą į duobę, o artimieji laidotuves stebėjo iš labai toli. Tada visi manė, kad pakalbėsi su sergančiu ir tu jau užsikrėtęs“, – pasakojo jis. 

Dabar padėtis geresnė, bet ją sunkina jaunų žmonių nesugebėjimas suprasti grėsmės, kurią neša virusas. 

Laurynos Vireliūnaitės nuotr./Sergančiųjų ŽIV centras Kenijoje
Laurynos Vireliūnaitės nuotr./Sergančiųjų ŽIV centras Kenijoje

Pats O.Karuru pripažįsta, kad, viena vertus, jo raginimas garsiai kalbėti apie AIDS paskatina žmones atsiverti ir eiti gydytis, kita vertus, jaunimas, matydamas, kad sergant ir geriant vaistus galima laimingai ir gražiai gyventi, nemotyvuojamas saugotis: „Aš jiems sakau, kad taip, sirgdamas tu gyveni, bet gali būti komplikacijų, galima ir numirti, todėl tu jau geriau pasirūpink savimi. Jaunimas demonstruoja neišmanymą.“

Gydymas prieinamas ir nemokamas

Kenijos biudžetinės sveikatos įstaigos ŽIV tyrimą atlieka nemokamai, gydytis panorėjusiam žmogui medikamentai taip pat nekainuoja. 

Yra sudarytos galimybės gauti psichologinę pagalbą, išsikalbėti savitarpio pagalbos grupėse. 

Akvilės Norkutės nuotr./Sergančiųjų ŽIV bendruomenė
Akvilės Norkutės nuotr./Sergančiųjų ŽIV bendruomenė

Kenijos įstatymai numato galimybę paduoti į teismą asmenį, kuris nuo savo sekso partnerio nuslėpė sergantis ŽIV.

Kenijos įstatymai numato galimybę paduoti į teismą asmenį, kuris nuo savo sekso partnerio nuslėpė sergantis ŽIV. Už tai gresia septyneri metai kalėjimo.

Atvejų, kai kreipiamasi į teismą, pasitaiko. Praėjusiųjų mėtų pabaigoje kenijietis Kelvinas Mwaura teisme prisiteisė 127 tūkst. šilingų (1,1 tūkst. eurų) kompensaciją už tai, kad jo buvusi mergina nepasakė, kad serga ŽIV, ir galėjo jį užkrėsti. 

Prieš metus Kenijos žmogaus teisių organizacijoms pavyko teisme pasiekti, kad įstatymuose numatyta galimybė teisti moteris, kurios perdavė ŽIV kūdikiams, būtų pripažintas nekonstituciniu. 

ŽIV Užsachario Afrikoje laikoma viena didžiausių problemų, šiose valstybėse ŽIV serga daugiau nei 25 mln. žmonių. 

Straipsnis ir nuotraukos parengti remiantis medžiaga, surinkta pažintinės kelionės, organizuotos pagal tarptautinį projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ (angl. „Media4Development“), metu. Kelionę apmokėjo Europos Sąjunga. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs