Prieš leisdamasis į šią delikačią misiją devyneri metai po jo pirmtako Jono Pauliaus II istorinės kelionės į Šventąją Žemę, 82 metų pontifikas ją pavadino piligrimine kelione pasimelsti dėl „vienybės ir taikos“ regione.
Jo atstovas Federico Lombardi per Vatikano televiziją pranešė, kad popiežius planuoja „kalbėti apie susitaikymą žemėje, kuri itin svarbi didžiųjų religijų dialogui ir taikai pasaulyje“.
Nors Izraelis gali siekti, kad šis vizitas pagerintų įvaizdį, kuriam pakenkė nuo gruodžio 27-osios iki sausio 18-osios vykusi ir daugiau kaip 1,3 tūkst. palestiniečių gyvybių pareikalavusi karinė operacija prieš „Hamas“ Gazos Ruože, popiežius atvyksta tokiu metu, kai keli šaltiniai kuria įtampą tarp Izraelio ir Vatikano.
Kiek daugiau nei prieš tris mėnesius kilo ginčas dėl popiežiaus sprendimo panaikinti ekskomuniką Holokaustą neigiančiam britų vyskupui Richardui Williamsonui.
Prieš tai Benediktas XVI išreiškė paramą popiežiaus Pijaus XII, kurį žydai kritikuoja dėl pasyvumo per Holokaustą, kanonizacijos procesui.
Dar vienas įtampos šaltinis atsirado praėjusį mėnesį, kai Vatikanas nusiuntė delegaciją į Ženevoje vykusią Jungtinių Tautų (JT) konferenciją rasizmo klausimais, kurioje Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pavadino Izraelį „rasistiniu ir žiauriu“ režimu. 23 Europos Sąjungos (ES) delegacijos protestuodamos dėl to pareiškimo išėjo.
Izraelis buvo tarp kelių valstybių, boikotavusių tą konferenciją, kuri buvo 2001 metų susitikimo Durbane (PAR) tęsinys.
Iš to susitikimo izraeliečiai ir amerikiečiai išėjo dėl pasiūlytų formuluočių, kuriomis Izraelis buvo kaltinamas karo nusikaltimais prieš palestiniečius.
Kai kurie stebėtojai mano, kad ši popiežiaus kelionė į Artimuosius Rytus yra skubota.
Dėl R.Williamsono reikalo popiežius atsidūrė silpnose pozicijose ir yra „didelis pavojus, kad Izraelis tuo visapusiškai pasinaudos“, sakė vienas Vatikano kardinolas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės.
Tačiau, nepaisant šios įtampos, pontifiko vizito laukiama „su dideliu geranoriškumu“, sakė Prancūzijos žydų bendruomenės atstovas.
„Tikimės iš jo stiprių žodžių, išreiškiančių (Katalikų) Bažnyčios troškimą siekti judėjų ir krikščionių dialogo, prasidėjusio (7-ajame dešimtmetyje) su nepakeičiama kryptimi į priekį“, – sakė Prancūzijos žydų institucijų atstovaujamosios tarybos atstovas.
Jis turėjo omenyje Vatikano II Susirinkimą, kai Bažnyčia atsakė savo senos pozicijos, kad žydai yra atsakingi už Jėzaus Kristaus nukryžiavimą.
Bažnyčia savo ruožtu skundžiasi dėl sunkių sąlygų, kuriomis Izraelyje gyvena krikščionys, daugiausia – arabai. Krikščionys sudaro maždaug 2 proc. Izraelio gyventojų, kurių iš viso yra maždaug 7 milijonai.
Daugelis krikščionių paprasčiausiai išvyksta iš šalies, todėl nuogąstaujama, kad katalikų krikščionybės lopšyje iš esmės nebeliks.
Tuo tarpu kovo 31 dieną Izraelyje į valdžią grįžus ultrakonservatyviam Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui), Izraelio ir palestiniečių konflikto sprendinys atrodo tolimesnis nei bet kada.
Popiežius turės progą per savo vizitą iškelti visas šias temas. Jo darbotvarkė bus labai įtempta, per aštuonias dienas jis pasakys maždaug 30 kalbų ar homilijų.
Benediktas XVI eis savo pirmtako Jono Pauliaus II, kuris čia lankėsi 2000-aisiais, pėdomis, įskaitant Nebo kalną, nuo kurio, kaip rašoma Biblijoje, Dievas parodė Mozei Pažadėtąją žemę.
Velionio popiežiaus vizito kulminacija buvo apsilankymas prie Jeruzalės Vakarinės sienos, kuri dažniau vadinama Raudų siena ir kur yra svarbi judėjų maldos vieta.
Benediktas XVI vadovaus ketverioms viešoms mišioms: Jordanijos sostinėje Amane, Jeruzalėje, Betliejuje ir Nazarete.
Popiežius savo apsilankymais Amano centre neįgaliesiems „Regina Pacis“, vaikų ligoninėje ir pabėgėlių stovykloje Betliejuje, kur kaip tikima, gimė Jėzus, turi akcentuoti susirūpinimą humanitariniais klausimais.
Ten jis taip pat tiesiogiai kreipsis į palestiniečius.
„Benedikto XVI kelionė yra panaši į Jono Pauliaus II (vizitą tuo, kad ja norima) išsaugoti ir didinti (krikščioniškąjį) paveldą, įskaitant tą, kuris yra susijęs su (krikščionybės) ir judaizmo dialogu“, – Vatikano laikraštyje „L'Osservatore Romano“ rašė Vatikano santykių su žydais komisijos sekretorius Norbertas Hofmannas (Norbertas Hofmanas).
Tačiau Benedikto XVI kontaktams su musulmonais bus skiriamas didesnis dėmesys, pirmiausia – dėl ilgesnio buvimo Jordanijoje ir pirmojo popiežiškojo apsilankymo Jeruzalės Uolos kupolo šventovėje, kuri yra trečioji pagal svarbą švenčiausia islamo vieta.
