Pradėdamas naujas konsultacijas dėl Katalikų Bažnyčios ateities, popiežius vadovavo Vyskupų sinodo atidarymo mišioms Šv. Petro aikštėje.
Sinode 368 vyskupai ir pasauliečiai ateinančias tris savaites už uždarų durų diskutuos apie Bažnyčios ateitį ir apie tai, kaip ją padaryti labiau atitinkančią šiandienos katalikų poreikius.
Tačiau diskusijos krypsta ta linkme, kad Bažnyčioje moterims nebūtų leista užimti pareigų, kurioms reikalingas įšventinimas.
Netoli Šv. Petro aikštės moterų įšventinimo į kunigų luomą šalininkai surengė žaibišką sambūrį su šūkiu „Netempkite gumos, moterys gali būti kunigės“.
Keletas labiausiai ginčytinų klausimų, tokių kaip Bažnyčios LGBTIQ nariai ir moterys diakonės, oficialiai nebėra svarstomi po didžiulio pasipriešinimo per pirmąją Vyskupų sinodo sesiją 2023 metais.
Moterų vaidmuo Bažnyčioje
Šiuos klausimus Pranciškus patikėjo spręsti dešimčiai tyrėjų grupių, dirbančių greta Sinodo. Šios grupės trečiadienio vakarą per įžanginę sesiją pateikė ataskaitą apie atliktus darbus.
Vatikano Tikėjimo doktrinos dikasterijos vadovas kardinolas Victoras Manuelis Fernandezas ataskaitoje teigė, kad diskusijos apie moterų padėtį Bažnyčioje nukrypsta nuo įšventintosios tarnystės, pavyzdžiui, diakonato.
Vietoj to diskusijose pereinama prie klausimų, susijusių su realia moterų patirtimi vadovaujant katalikiškoms bendruomenėms ir neturint autoriteto, kuris savaime kyla dėl įšventinimo, nurodė kardinolas.
„Žinome viešą pontifiko poziciją, pagal kurią jis nelaiko šio (moterų diakonato) klausimo pribrendusiu“, – Sinodo salėje sakė V.M.Fernandezas.
„Galimybė tęsti tyrimą išlieka, tačiau, Šventojo Tėvo nuomone, prieš pradedant kalbėti apie tai, kad kai kurios moterys gali būti įšventintos diakonėmis, dar reikia ištirti ir išspręsti kitus klausimus. Priešingu atveju diakonatas kai kurioms moterims taps savotišku paguodos prizu, o svarbiausias moterų dalyvavimo Bažnyčioje klausimas liks apleistas“, – teigė jis.
V.M.Fernandezas sakė, kad studijuojant įtakingas katalikų asmenybes, tokias kaip Jeanne d'Arc, Dorothy Day ir šv. Teresė Avilietė, „atrodo, kad požiūris į diakonatą keičiasi, tad mes stengiamės išplėsti erdves ryžtingesniam moterų dalyvavimui“.
Tikslas – priartinti Bažnyčią prie tikinčiųjų
2021 metais Pranciškus pradėjo reformų procesą, kad įgyvendintų savo tikslą sukurti įtraukesnę, nuolankesnę ir svetingesnę Bažnyčią, kurioje eiliniai katalikai turėtų didesnę įtaką priimant sprendimus nei kunigai ir hierarchai.
Šis procesas ir dvejus metus trukusi eilinių katalikų agitacija sukėlė ir vilčių, ir baimių, kad vyksta tikri pokyčiai.
Trečiadienį Pranciškus ragino delegatus palikti nuošalyje savo asmenines pozicijas ir iš tiesų įsiklausyti vieniems į kitus.
„Priešingu atveju užsidarysime kurčiųjų dialoguose, kai dalyviai sieks įgyvendinti savo reikalus ar darbotvarkes, nesiklausydami kitų ir Viešpaties balso“, – sakė jis.
Pirmasis Sinodo proceso etapas baigėsi pernai, kai buvo nuspręsta, kad būtina skubiai užtikrinti platesnį moterų dalyvavimą Bažnyčios valdyme, ir paraginta tęsti tyrimus dėl leidimo moterims būti diakonėmis.
Diakonai atlieka daugelį tų pačių funkcijų kaip ir kunigai, pavyzdžiui, vadovauja krikštui, vestuvėms ir laidotuvėms, tačiau negali aukoti mišių.
Pasak šalininkų, leidimas moterims tapti diakonėmis padėtų kompensuoti katalikų kunigų trūkumą ir išspręstų ilgalaikius nusiskundimus, kad moterys Bažnyčioje yra antrarūšės. Joms neleidžiama būti kunigėmis, tačiau joms tenka didžioji dalis darbo ugdant jaunimą, slaugant ligonius ir perduodant tikėjimą kitoms kartoms.
Oponentai sako, kad moterų įšventinimas į diakones reikštų artėjimą link moterų įšventinimo į kunigystę. Katalikų Bažnyčia kunigais skiria tik vyrus.
Pontifiko pozicija
Pranciškus ne kartą teigė, kad kunigais gali būti tik vyrai, ir kritikavo tuos, kas reikalavo moterų teisės būti diakonėms.
Tokie popiežiaus komentarai supykdė moterų įšventinimo šalininkus, todėl jie šiuo klausimu šį mėnesį Romoje surengė nemažai renginių už Sinodo ribų.
„Labai įžeidžiama nuolat kartoti, kad vienintelis tinkamas vaidmuo, kuris sulauks šio popiežiaus pritarimo, yra būti auklėtoja, būti motina, nors galima dirbti auklėjimo ir motiniškos globos darbą būnant kunige“, – sakė britų analitinio centro „Wijngaards Institute for Catholic Research“ patikėtinė Miriam Duignan.
„Jis dvasiškai patvirtina seksizmą“, – sakė ji šią savaitę vykusiame maldos renginyje, kurį padėjo organizuoti JAV organizacija „Women's Ordination Conference“.
„Jis taip neatsakingai ir pavojingai nuolat kritikuoja, menkina, atmeta ir demonizuoja moteris, kurios tiesiog sako: „Nustokite meluoti. Liaukitės slėptis ir nebandykite mūsų priskirti antrarūšėms pilietėms“, – teigė M.Duignan.
Nors šiuo metu moterų įšventinimo į kunigus klausimas nesvarstomas, Sinodo salėje svarstoma daugybė kitų pasiūlymų, įskaitant raginimus, kad moterys užimtų atsakingesnes pareigas seminarijose ir būtų teisėjos kanoniniuose teismuose, kurie sprendžia įvairius klausimus nuo santuokos anuliavimo iki dvasininkų drausminių bylų.
Vyskupų sinodas
Sinode yra 368 asmenys, kurių 272 yra vyskupai, o kiti 96 – kunigai, vienuoliai, pasauliečiai, vyrai ir moterys.
Iš viso dalyvauja 85 moterys, kurių 54 turės teisę balsuoti dėl pasiūlymų Sinodo pabaigoje spalio 26 dieną. Balsavimo rezultatai bus perduoti Pranciškui.
Sinode dalyvauja ne tik atitinkamų vyskupų konferencijų atrinkti delegatai, bet ir keli paties Pranciškaus paskirti nariai, tarp jų du vyskupai iš žemyninės Kinijos, daug jo artimiausių patarėjų kardinolų ir tremtyje gyvenantis Nikaragvos vyskupas Rolando Jose Alvarezas.
Popiežiaus paskirtų narių sąraše taip pat yra į pensiją išėjęs Tikėjimo doktrinos dikasterijos prefektas kardinolas Gerhardas Muelleris, kuris kritikavo Sinodo procesą ir bendrai Pranciškaus popiežiavimą.
Šią savaitę Vokietijos katalikų svetainėje kath.net paskelbtame rašinyje G.Muellleris ypač atkreipė dėmesį į antradienio atgailos liturgiją, kuriai vadovavo Pranciškus. Per ją popiežius meldė atleidimo už nuodėmes, susijusias su moterimis, vargšais, planeta ir migrantais.
G.Muelleris sakė, kad toks nuodėmių, už kurias atgailaujama, sąrašas „panašus į „woke“ (pabrėžto ar perdėto jautrumo socialiniams, kultūriniams ir rasiniams klausimams) ir genderizmo ideologijos katalogą“.
Tarp popiežiaus paskirtų narių, kurie nėra vyskupai, yra amerikietis jėzuitas Jamesas Martinas, daug dėmesio skiriantis katalikų gėjų ir lesbiečių sielovadai.
J.Martinas apgailestavo, kad LGBTIQ klausimai oficialiai nėra svarstomi, tačiau Pranciškus yra linkęs į juos įsiklausyti. Pasibaigus pirmajai Sinodo sesijai popiežius vienašališkai pritarė tos pačios lyties asmenų porų palaiminimui.
