Nuo šiemet pavasario, kai kardinolų konklava Vatikane išrinko naują Romos Katalikų Bažnyčios vadovą, šimtai tūkstančių Italijos katalikų grįžo į Dievo namus, teigiama pirmadienį paskelbtame tyrime. Religinio gyvenimo atsigavimą tyrimo autoriai sieja su „Pranciškaus efektu“.
Italijos Naujųjų religijų studijų centro (Cesnur) vadovas, sociologas Massimo Introvigne apklausė 250 kunigų, iš kurių 51 proc. teigia pastebėję, kad nuo kovo mėnesio gerokai padaugėjo žmonių šv. mišiose: "Jei pritaikysime šiuos rezultatus visai šaliai, net jei tik pusė parapijų ir bendruomenių Italijoje pajuto Pranciškaus efektą, vis vien kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių, kurie grįžta į Bažnyčią.“
Sociologas tvirtina pirmą kartą teigiamas tendencijas pastebėjęs, kai atliko apklausą iškart po kardinolo Jorge's Bergoglio išrinkimo popiežiumi.
Tada jis nusprendė atlikti išsamesnį tyrimą ir pasižiūrėti, ar atslūgus entuziazmui dėl naujo popiežiaus žmonės negrįžo prie senų įpročių.
„Pakilimas galėjo būti susijęs su popiežiaus išrinkimu ir emocijomis, kurias sukėlė popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimas. Tačiau ir po šešių mėnesių gavau daugmaž tokius pačius rezultatus“, – sako jis.
Pasak dviejų aukštų Italijos dvasininkų, Pranciškus labiausiai paveikė seniai nuo Bažnyčios atkritusius katalikus. „Tiek daug žmonių grįžta prie sakramentų, kartais po dešimtmečių pertraukos“, – sako Florencijos arkivyskupas kardinolas Giuseppe Betori.
Jo pastebėjimą patvirtina ir Akvilos vyskupas augziliaras Giovanni D'Ercole, kuris interviu laikraščiui „La Stampa“ tvirtino, kad „Pranciškus labiausiai patraukia žmones, kurie atsiribojo nuo krikščioniškojo gyvenimo.“
Vittorio Messori tvirtina, kad svajonės apie „neturtingą, egalitarišką bažnyčią, primenančią savo ištakas, kur tikėjimas yra laisvas nuo antstatų,“ prieštarauja istorinei tiesai, kad charizmatiniai judėjimai, „atsisakę persitvarkyti į hierarchines institucijas“, greitai prarado savo reikšmę.
tačiau M.Introvigne perspėja, kad Pranciškaus efekto tvermė priklausys nuo to, kaip kunigai parapijose priims tikinčiuosius, kurie buvo apleidę tikėjimą, „ar jie pasijus laukiami“ ir ar jiems bus tinkamai parodytas kelias atgal.
Popiežius Pranciškus, kuris dar būdamas Buenos Airių kardinolu pagarsėjo savo paprastu gyvenimo būdu, atsisakė nemažai pontifiką supančių puošmenų ir nuolat pasisako už paprastesnę ir mažiau biurokratizuotą Bažnyčią.
Kai kurios jo iniciatyvos verčia spėlioti, ar popiežius neketina decentralizuoti Romos katalikų bažnyčios.
Bene pirmasis naujojo popiežiaus vizijai prieštaraujantis balsas pasigirdo šį sekmadienį iš įtakingo katalikų rašytojo, kuris sukritikavo mažiau hierarchizuotos Bažnyčios siekį ir gynė Vatikano biurokratiją. Vittorio Messori, kurio ilgas pokalbis su popiežiumi Jonu Pauliumi II buvo išleistas atskira knyga ir parduotas milijoniniu tiražu, dienraštyje „Corriere della Sera“ rašė, kad svajonės apie „neturtingą, egalitarinę Bažnyčią, primenančią savo ištakas, kur tikėjimas yra laisvas nuo antstatų,“ prieštarauja istorinei tiesai, kad charizmatiniai judėjimai, „atsisakę persitvarkyti į hierarchines institucijas“, greitai prarasdavo savo reikšmę.
