Šventovė žinoma dėl apokaliptinių pranašysčių apie pragarą, taiką ir sovietinį komunizmą, kurios įgavo naują aktualumą Rusijai kariaujant Ukrainoje.
Pranciškus praleido rytą Fatimos šventovėje, kur meldėsi su ligoniais ir kaliniais, kartu su piligrimais, kurie dar gerokai prieš saulėtekį pradėjo pildyti Fatimos centrinę esplanadą.
Susirinkusieji mojo ir šaukė „Viva!“, 86 metų pontifikui lėtai važiuojant pro šalį savo papamobiliu. Kelis kartus jis buvo sustojęs palaikyti atneštų kūdikių ir pabučiavo juos į kaktą.
Tuomet popiežius drauge su 112 sergančių jaunuolių, neįgaliųjų ir kalinių Fatimos koplyčioje kalbėjo Rožinio maldą.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius, kurių, vietos valdžios duomenimis, iš viso buvo apie 200 tūkst., jis dar kartą pakartojo savo raginimą siekti, kad Bažnyčia būtų įtrauki.
„Ši maža koplyčia, kur esame, yra tarsi gražus Bažnyčios atvaizdas, kviečianti, neturinti durų“, – sakė Pranciškus, nukrypdamas nuo pasirašytos kalbos.
„Bažnyčia neturi durų, kad kiekvienas galėtų įeiti“, – pridūrė jis. Minia jo žodžius palydėjo plojimais.
Nuo parengtų kalbų Pranciškus, kurio sveikata silpsta ir kuris dabar naudojasi neįgaliojo vežimėliu ar lazda, nukrypo antrą dieną iš eilės.
Vatikano atstovas Matteo Bruni reporteriams sakė, kad penktadienį popiežius improvizavo dėl akių diskomforto, o Fatimoje – pats taip pasirinkęs.
Popiežius kelias minutes tylomis pasimeldė prieš Švč. Mergelės Marijos skulptūrą koplyčioje. Vėliau socialiniame tinkle „X“ buvo paskelbta, kad jis meldėsi už Bažnyčią ir pasaulį, ypač už kariaujančias šalis.
Ši kelionė – tai trumpa išvyka iš Lisabonos, kur Pranciškus vadovauja Pasaulio jaunimo dienų iškilmėms – didžiajam katalikų sąskrydžiui, į kurį susirinko beveik milijonas jaunų katalikų. Į Portugalijos sostinę jis grįžta šeštadienio vakaro budėjimo pamaldoms, o sekmadienį vadovaus baigiamosioms mišioms, kuriose bus paskelbta kitos religinės šventės vieta.
Fatimos istorija prasidėjo 1917 metais, kai, anot tradicijos, portugalai Francisco, jo sesuo Jacinta Marto bei jų pusseserė Lucia pasakojo, kad Švč. Mergelė Marija jiems pasirodė šešis kartus ir patikėjo tris paslaptis. Pirmosiose dviejose buvo aprašytas apokaliptinis pragaro vaizdas, išpranašauta Pirmojo pasaulinio karo pabaiga ir Antrojo pasaulinio karo pradžia, taip pat išpranašautas sovietinio komunizmo iškilimas ir žlugimas. Vaikams buvo nuo 7 iki 10 metų.
Tuo metu, kai įvyko apsireiškimai, Europoje tebevyko Pirmasis pasaulinis karas, o Portugalijos Katalikų Bažnyčia, 1910 metais Portugalijai tapus respublika, išgyveno krizę. Respublikonų vyriausybė priėmė daugybę antiklerikalinių įstatymų, įskaitant draudimą mokyklose dėstyti tikybą. Tokiomis aplinkybėmis, kai kunigai ir vyskupai buvo ištremti, vizijos padėjo atgaivinti persekiojamą Bažnyčią.
2000 metais Vatikanas atskleidė ilgai lauktą trečiąją paslaptį, apibūdindamas ją kaip pranašystę apie 1981 metų gegužės 13 dienos pasikėsinimą į popiežių Joną Paulių II Šventojo Petro aikštėje, kuris įvyko per pirminės vizijos metines.
Vėlesniuose Lucios, kuri tapo vienuole ir mirė 2005 metais, raštuose rašoma, kad Rusija atsivers ir įsiviešpataus taika, jei popiežius ir visi pasaulio vyskupai pašvęs Rusiją „Nekaltajai Marijos Širdžiai“. Vėliau Lucia tvirtino, kad Jonas Paulius 1984 metais per mišias išpildė šią pranašystę, nors maldoje niekada nenurodė Rusijos.
Praėjusiais metais, melsdamasis už taiką po Rusijos invazijos į Ukrainą, Pranciškus ištaisė 1984 metų klaidą ir paaukojo tiek Rusiją, tiek Ukrainą Švč. Mergelei Marijai.
Pranciškus ne kartą ragino nutraukti Rusijos karą, dažnai reiškė solidarumą su kankinamais ukrainiečių žmonėmis, tačiau susilaikė nuo kritikos Rusijai. Neseniai jis pasiuntė pasiuntinį į Kyjivą, Maskvą ir Vašingtoną su misija, kuria siekiama palengvinti į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų grąžinimą.
