Premjeras Boiko Borisovas pasitiko Pranciškų oro uoste. Bulgarijos vyriausybė sveikina tai, kad šis vizitas atkreipė tarptautinį dėmesį į buvusią komunistinę šalį, nuo 2007 metų priklausančią Europos Sąjungai, ir į Balkanus.
Per trijų dienų kelionę, kurios metu taip pat nuvyks į Šiaurės Makedoniją, popiežius apsilankys pabėgėlių stovykloje Bulgarijos sostinės Sofijos pakraštyje, ir pagerbs Motiną Teresę, gimusią Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje.
B.Borisovas sakė, kad Pranciškaus vizitas „atspindi jo suinteresuotumą taikia ekonomine Balkanų plėtra“.
Tai taip pat bus sveikintina permaina B.Borisovo administracijai, kurios keli aukšto rango nariai pastarosiomis savaitėmis įklimpo į nekilnojamojo turto skandalus.
Pranciškus, kurio popiežiavimą temdo kaltinimų dvasininkams vaikų lytiniu išnaudojimu banga, vienu iš savo prioritetų laiko tarpkonfesinio dialogo skatinimą.
Tačiau praėjusį mėnesį Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčios sinodas atmetė idėją ortodoksų dvasininkams dalyvauti pirmadieniui planuotoje bendroje su popiežiumi „maldoje už taiką“ Sofijos aikštėje.
Vietoje to Ortodoksų Bažnyčia siunčia vaikų chorą į šį susitikimą, kuriame dalyvaus mažiausiai vienas Sofijos musulmonų lyderių, sakė šaltinis Vatikane.
„Vienas Dievas“
„Aš krikščionė ortodoksė, bet žaviuosi popiežiaus atvirumu ir jautrumu. Kam įsikibti viduramžiškų dogmų? Yra tik vienas Dievas“, – prieš popiežiaus atvykimą sakė 48 metų Dora Kraičeva.
Nors vizito metu dėmesio centre bus mažytės katalikų bendruomenės abiejose šalyse – 44 tūkst. tikinčiųjų Bulgarijoje ir 20 tūkst. Šiaurės Makedonijoje – atidžiausiai bus stebimas bendravimas su šių dviejų šalių Ortodoksų Bažnyčiomis.
Bulgarijos Bažnyčia taip pat deklaravo savo nepritarimą bet kokioms religinėms apeigoms per popiežiaus sekmadienio apsilankymą Sofijos Šv.Aleksandro Neviškio katedroje, po susitikimų su B. Borisovu ir prezidentu Rumenu Radevu.
Bulgarijos Bažnyčia yra vienintelė Ortodoksų Bažnyčia, nedalyvaujanti dialogo su Katalikų Bažnyčia skatinimo komisijoje.
Romos ir kitų Ortodoksų Bažnyčių santykiai šiltėja. 2016 metų vasarį Kuboje įvyko istorinis Pranciškaus ir Rusijos ortodoksų patriarcho Kirilo susitikimas – pirmasis toks po beveik prieš tūkstantį metų įvykusios schizmos.
Tą susitikimą griežtai kritikavo konservatyvūs rusų nacionalistai. Ta pati tendencija stabdė bet kokius Bulgarijos patriarcho Neofito žingsnius didesnio atvirumo link.
Neapykantos kalba
Argentiniečių pontifiko vizitas į Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją surengtas abiejų šalių lyderiams pakvietus jį po tradicinio metinio apsilankymo prie Šv.Kirilo kapo Romoje.
B.Borisovas nuo 2017 metų valdo nacionalistų grupių paramos dėka. Šių grupių nariai „griebiasi neapykantos kalbos ir agresyvaus elgesio pažeidžiamiausių visuomenės grupių atžvilgiu, kad pasinaudotų žmonių baimėmis“, nurodo Helsinkio žmogaus teisių komiteto Bulgarijos skyrius.
2018 metų balandį Europos Taryba išreiškė susirūpinimą dėl Bulgarijos pastangų integruoti pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ir „bendrai neigiamos viešosios nuomonės“ dėl pabėgėlių.
Kelios dienos prieš kelionę į Sofiją popiežius užsipuolė „konfliktišką nacionalizmą“, kuris „stato sienas, net – rasizmą“.
„Tai, kaip šalis priima migrantus, atskleidžia jos viziją dėl žmogaus orumo“, – ketvirtadienį sakė Pranciškus.
Šiuo metu Bulgarijos migrantų priėmimo centruose užimta tik 10 proc. vietų, o palei visą 274 km Bulgarijos ir Turkijos sieną stovi spygliuotos vielos tvora.
