Pranciškaus įsakas buvo paskelbtas po anksčiau šiais metais jo priimto sprendimo patikėti viso Vatikano turto valdymą vienai institucijai – Apaštališkojo Sosto paveldo administracijai (APSA), siedamas užbaigti dešimtmečius besitęsiančius ekscesus, kurių kulminacija tapo skandalas dėl 350 mln. eurų investicijų į nekilnojamąjį turtą Londone. Šiuo metu dešimt žmonių, įskaitant buvusios Vatikano pareigūnus ir susijusius maklerius, yra teisiami Vatikano tribunolo dėl numanomų finansinių nusikaltimų, susijusių su šiuo sandoriu.
Vatikano ekonomikos ministerija liepą paskelbė naują investicijų politiką, įpareigojančią visus Šventojo Sosto departamentus perduoti savo aktyvus ir investicijas APSA per jos sąskaitas Vatikano banke, žinomame kaip Religinių reikalų institutas (IOR). Tąsyk konkretus terminas nebuvo įvardytas, bet antradienį paskelbtame įsake nurodoma, jog perdavimas turi būti užbaigtas iki rugsėjo 3 dienos.
Faktas, kad turėjo būti paskelbtas naujas įsakas su aiškiai nustatyta galutine data ir pabrėžiantis, jog nebus jokių išimčių, galimai rodo, kad kai kurios tarnybos ar institucijos turėjo vilčių išsaugoti savo išorines sąskaitas ar investicijas.
Pats Vatikano bankas anksčiau irgi nuolat atsidurdavo skandalų centre, bet pastarąjį dešimtmetį uoliai stengėsi pagerinti jam patikėto turto kontrolę ir atsikratyti mokesčių rojaus reputacijos. Daug metų vykdant reformas IOR klientų sąrašas susitraukė iki Vatikano biurų, darbuotojų, religinių kongregacijų ir diplomatinių atstovybių.
Šiuo metu Vatikano bankas valdo apie 5,1 mlrd. eurų turtą ir praeitais metais deklaravo uždirbęs 18 mln. eurų pelno. Anksčiau IOR kasmet skirdavo 50 mln. eurų savo pelno popiežiui, kad šis galėtų apmokėti Vatikano biurokratinį aparatą, bet pastaraisiais metais banko pelnas sumažėjo.
