Nuo sekmadienio iki antradienio truksiantis apsilankymas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) bendrai bus pirmas popiežių vizitas Arabijos pusiasalyje – islamo lopšyje.
Pagrindiniai Pranciškaus prioritetai bus tarpreliginio dialogo skatinimas ir katalikybės periferijų lankymas, ir pagal diplomatinį protokolą jis tikriausiai nekalbės kitais klausimais.
JAE parama Saudo Arabijos karui Jemene, kur dėl to kilo didžiausia pasaulyje humanitarinė krizė, taip pat žmogaus teisių padėtis ir darbuotojų teisių pažeidimai JAE bent jau viešai tikriausiai nebus paminėti.
Pranciškus vyksta į Abu Dabį dalyvauti tarpreliginio dialogo konferencijoje, kurią remia JAE įsikūrusi Musulmonų vyresniųjų taryba, siekianti atsverti religinį fanatizmą nuosaikios islamo versijos propagavimu. Šią tarybą įsteigė šeichas Ahmedas el Tayebas, Al Ažaro mečetės – Egipto prestižiškiausios sunitų doktrinos įstaigos – didysis imamas.
Tai bus jau penktas Pranciškaus ir A.el Tayebo susitikimas, įrodantis, kad Al Ažaro santykiai su Vatikanu, įšaldyti po popiežiaus Benedikto XVI 2006 metų komentarų, susiejusių islamą su smurtu, vėl atšilo.
Kelionės išvakarėse Pranciškus paskelbė vaizdo pranešimą Emyratams, kuriame pagerbė savo „bičiulį ir brangųjį brolį“ A.el Tayebą ir gyrė jo drąsą surengti ši susitikimą norint pareikšti, kad tikėjimas į Dievą „vienija, o ne skaldo“.
Pranciškus ir A.el Tayebas pirmadienį kreipsis į susitikimą „Žmonių brolybė“, kuriame dalyvaus ne tik krikščionių ir musulmonų atstovai, bet ir šimtai žydų, hinduistų, budistų lyderių. Susitikimas yra JAE „Tolerancijos metų“ ir šalies pastangų pademonstruoti atvirumą kitiems tikėjimams dalis.
Kita pagrindinė Pranciškaus iniciatyva Abu Dabyje bus antradienio mišios pagrindinėje miesto sporto arenoje, kuriose turi dalyvauti maždaug 135 tūkst. žmonių. Kai kas tai vadina didžiausiomis viešomis krikščioniškomis apeigomis Arabijos pusiasalyje.
Per mišias Pranciškus savo akimis pamatys didelę, įvairialypę ir dinamišką vietos katalikų bendruomenę – tokiu metu, kai bendrai krikščionys dėl „Islamo valstybės“ ir kitų veikėjų persekiojimo bėga iš Artimųjų Rytų.
JAE šiuo metu gyvena daugiau kaip 9 mln. žmonių, kurių maždaug 1 mln. yra JAE piliečiai. Likusieji daugiausia yra užsieniečiai, atvykę čia dirbti įvairiausius – kvalifikuotus ir nekvalifikuotus – darbus.
Vatikanas mano, kad JAE yra maždaug milijonas katalikų, pirmiausia filipiniečių ir indų, kurių daugelis palikę šeimas atvyko dirbti ir gali susidurti su nesaugiomis darbo sąlygomis.
Pranciškus viešose kalbose daugiausiai dėmesio turi skirti religinei laisvei ir brolybei. Ne taip kaip kitų užsienio kelionių metu, jis nepasakys jokios politinės kalbos.
Vatikano atstovas Alessandro Gisotti sakė, kad priežastis yra noras labiau akcentuoti popiežiaus kalbą tarpreliginėje konferencijoje, ir išsisuko nuo atsakymo į klausimą, ar Pranciškus iškels Jemeno karo klausimą privačiuose pokalbiuose su šeichu.
Vis dėlto sekmadienį Popiežius Pranciškus prieš pat kelionę į JAE paragino nutraukti Jemeno humanitarinę krizę ir sakė, kad „šių vaikų ir jų tėvų verksmas pasiekia“ Dievą.
Tai popiežius sakė Vatikane, likus valandai iki numatyto išvykimo į trijų dienų kelionę JAE. Ši šalis yra svarbi Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos, kariaujančios su Irano remiamais Jemeno sukilėliais, narė.
Dėl konflikto Jemenas atsidūrė prie bado slenksčio. Tai didžiausia humanitarinė krizė pasaulyje.
Pranciškus paragino Vatikano Šv. Petro aikštėje susirinkusius tikinčiuosius pasimelsti drauge su juo ir sakė, „tie alkani vaikai“ neturi vaistų ir „gali mirti“.
Pažymėjęs, kad daug jemeniečių negali pasiekti rajonų, kur teikiama pagalba maistu, jis paragino atitinkamas šalis ir tarptautinę bendriją skubiai užtikrinti, kad būtų pasiekti susitarimai ir platinama pagalba.
