„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Popiežius po atakų Paryžiuje smerkia nukrypusias religijos formas

Popiežius Pranciškus po praėjusią savaitę Prancūzijoje įvykdytų islamistinių atakų, kurios pareikalavo 17 gyvybių, pirmadienį smerkė nukrypusias religijos formas.
Popiežius Pranciškus
Popiežius Pranciškus / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Prarasdami savo laisvę žmonės tampa vergais, ar greit praeinančių madų, ar valdžios, pinigų, ar net nukrypusių religijos formų“, – sakė jis ir kaltino „atmetimo kultūrą“, kuri veda prie „visuomenės irimo ir smurto bei mirties dauginimosi“.

„Matome skausmingus to įrodymus įvykiuose, apie kuriuos kasdien pranešama naujienų (laidose), ypač tragiškuose nužudymuose, kurie prieš kelias dienas įvyko Paryžiuje“, – nurodė jis, sakydamas metinę kalbą Vatikane akredituotiems diplomatinio korpuso nariams.

78 metų pontifikas kalbėjo po atakų Prancūzijoje, kurios yra didžiausios per pastaruosius penkis dešimtmečius ir kurios prasidėjo žudynėmis satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje, o baigėsi keturių žydų mirtimi košeriniame prekybos centre.

Popiežius atkreipė dėmesį į „šiurpius“ konfliktų Artimuosiuose Rytuose atgarsius ir „fundamentalistinio terorizmo plitimą Sirijoje ir Irake“.

„Šis reiškinys yra šios išmetimo kultūros, taikomos Dievui, pasekmė. Religinis fundamentalizmas, dar prieš tai, kai eliminuoja žmogiškąsias būtybes sukeldamas siaubingus žudymus, eliminuoja patį Dievą, paversdamas Jį paprasčiausiu ideologiniu pretekstu“, – sakė Pranciškus.

Popiežius jau ne pirmą kartą paragino pateikti „tarptautinės teisės ribojamą ... vieningą atsaką, ... kad būtų nutrauktas smurto aktų plitimas“, be to, ragino musulmonų bendruomenę „pasmerkti visas fundamentalistines ir ekstremistines religijos interpretacijas“.

Europoje prasidėjus apmąstymų apie vietos terorizmo šaknis ir kilimą periodui, Pranciškus užsiminė apie kai kuriuos socialinius ir kultūrinius dalykus, kurie galbūt gali stumti nusivylusį žemyno jaunimą į džihadizmą.

Popiežius paminėjo „globalizacijos modelį, kuris išlygina skirtumus ir net atmeta kultūras, atkirsdamas jas nuo tų veiksnių, kurie formuoja kiekvienos tautos identitetą ir sudaro palikimą, būtiną jų sveikam socialiniam vystymuisi“.

„Pilkame, anoniminiame pasaulyje lengva suprasti sunkumus ir drąsos atėmimą, kuriuos jaučia daugelis žmonių, tiesiogine prasme praradusių buvimo gyvam jausmą“, – sakė jis ir nurodė, kad ekonominė krizė tik kursto pesimizmą ir socialinį konfliktą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs