Pirmiausia kalbėta apie ką tik pasibaigusią kelionę, apie „stipriausius“ jos momentus. Pasak Pranciškaus, jam neprastą įspūdį paliko tos didžiulės žmonių minios, afrikiečių sugebėjimas džiaugtis.
„Dievas mus nuolatos stebina. Afrika man buvo didžiulė staigmena, – sakė popiežius. Buvo daug įspūdingų momentų, tačiau visur visų pirma jautėsi žmonių džiaugsmas. Visur buvau priimtas su nepaprastu nuoširdumu, visur mačiau kaip žmonės džiaugiasi, kad jie yra lankomi.“
Popiežiaus atsakymuose į klausimus paliestos ir Afrikos šalių socialinės ir ekonominės problemos. „Reikia atsiminti, kad Afrika yra auka, ją išnaudojo galingos valstybės, iš Afrikos į Ameriką buvo gabenami vergai. Afrika yra galbūt pats turtingiausias žemynas, tačiau tais turtais nori naudotis kiti. Tie, kas mato tik Afrikos karus ir nelaimės, nesupranta, kad Afrika yra kitų galingų valstybių auka“, – kalbėjo popiežius.
Spaudos konferencijoje neišvengta ir Vatikane vykstančios teismo bylos dėl pavogtų dokumentų. Popiežiaus buvo klausiama ką jis mano apie laisvos pasaulietinės spaudos vaidmenį kovoje su korupcija.
„Spauda gali būti ir pasaulietinė, ir konfesinė, tačiau svarbu, kad pasižymėtų profesionalumu, – atsakė Pranciškus. Svarbu, kad nebūtų manipuliuojama žiniomis. Profesionaliai savo darbą atliekanti spauda turi sakyti viską, tačiau vengdama trijų dažnų nuodėmių: dezinformacijos, tai yra tik pusės tiesos sakymo, šmeižto ir žeminimo. Kai žurnalistas suklysta, jei jis yra tikras profesionalas, tuomet jis atsiprašo, sako: maniau, kad yra taip, bet vėliau supratau, kad tai netiesa. Tai labai svarbu.“
Klausiant popiežiaus nuomonės apie dabar teisiamų dviejų asmenų – monsinjoro Vallejo Balda ir Francesca Chaouqui – pakvietimą į komisiją, kuri turėjo patarti finansinių ir administracinių reformų klausimais, Pranciškus atsakė, kad jų pakvietimas į komisiją buvo klaida. „Ačiū Dievui, kad nebuvo Lukrecijos Borgia“, – juokais pridūrė Pranciškus, paminėdamas ankstyvo renesanso laikų popiežiaus Aleksandro VI valdingą įdukrą, o gal ir dukrą.
Keli klausimai lietė religinio fundamentalizmo keliamą pavojų ir religijų lyderių atsakomybę, kuri turėtų labiau reikštis ir politikos sferoje. Popiežius pabrėžė, kad vis dėlto turėtų būti išsaugotos ribos tarp dvasininkijos veikimo religinėje plotmėje ir politikos.
„Kunigas tebūnie kunigas, pastorius tebūnie pastorius, imamas tebūnie imamas, o rabinas tebūnie rabinas, nes toks jų pašaukimas. Tačiau jiems suteikta netiesioginė politinė atsakomybė, nes jie turi skelbti vertybes, didžiąsias žmonių brolybės vertybes. Visi esame Dievo vaikai. Visi turime vieną Tėvą. Šia prasme religijos vykdo vienybės ir susitaikinimo politiką.
Ar įmanomas dialogas su islamu? Žinoma, įmanomas. Jie turi daugybę konstruktyvių vertybių“, – sakė popiežius, paminėdamas ir savo asmeninę bičiulystė su vienu islamo išpažinėju, svarbiu pasaulinio masto lyderiu.
Spaudos konferencijoje lėktuve paliesta ir Paryžiuje vykstanti pasaulinė konferencija klimato klausimais
„Aš turiu savo vertybes; jis – savo, bet mes kalbamės. Jis meldžiasi, aš meldžiuosi. Yra daug bendrų religinių ir kitokių vertybių. Negalima nurašyti religijos, dėl to, kad tam tikru istorijos metu yra fundamentalistų grupių. Juk ir mes turime už ką prašyti atleidimo“, – sakė Pranciškus, paminėdamas Trisdešimties metų karą ir šv. Baltramiejaus naktį.
„Ir mes turime prašyti už fundamentalistinį ekstremizmą ir religijų karus. Mes ir musulmonai turime daug bendrų vertybių ir galime susikalbėti“, – sakė popiežius primindamas savo apsilankymą mečetėje pirmadienio rytą.
Spaudos konferencijoje lėktuve paliesta ir Paryžiuje vykstanti pasaulinė konferencija klimato klausimais. „Tai skamba gana grėsmingai, bet mes esame pasiekę savižudybės ribą“, – sakė Pranciškus. Esu tikras, kad dauguma Paryžiuje dabar esančių valstybių vadovų tai supranta ir yra pasiryžę ką nors daryti. Popiežiaus taip pat klausta apie galimą kitą apsilankymą Afrikoje. Jis atsakė, kad jo amžiuje sunku planuoti daug kelionių. Artimiausia jau numatyta – kelionė į Meksiką.“