Vatikanas nepatikslino, ar Didžiojo ketvirtadienio apeigose į šiaurę nuo Romos esančiame Kastelnuovo di Porto pabėgėlių centre dalyvausiantys 12 pabėgėlių visi yra katalikai.
Praėjus vos kelioms savaitėms po išrinkimo popiežiumi, Pranciškus nustebino Bažnyčios konservatorius, nusprendęs aukoti Didžiojo ketvirtadienio mišias Romos priemiestyje esančiame jaunimo kalėjime, kur atliko kojų plovimo ritualą jauniems nusikaltėliams, tarp kurių buvo du musulmonai ir kelios moterys.
Jo pirmtakai per Didįjį ketvirtadienį nuplaudavo kojas kitiems kunigams, primindami Jėzaus nusižeminimo aktą, kai prieš Paskutinę vakarienę nukryžiavimo išvakarėse jis nuplovė kojas savo apaštalams.
Ankstesni popiežiai visuomet rengdavo šią ceremoniją Vatikane arba Laterano Šv.Jono bazilikoje. Tačiau Pranciškus, tęsdamas savo tradiciją, kurią jis pradėjo būdamas Buenos Airių arkivyskupas, rengia ją neturtinguose Romos rajonuose su paprastais žmonėmis.
Didįjį ketvirtadienį Bažnyčia prisimena kaip dieną, kai Jėzus įsteigė kunigystę, pakvietęs apaštalus tęsti jo veiklą, ir Eucharistiją. Ilgą laiką Vatikano tradicijos neleido apeigose dalyvauti moterims, kadangi visi apaštalai buvo vyrai, tad moterys negali siekti kunigystės.
Tačiau sausio mėnesį Pranciškus pakeitė statutą, leisdamas moterims taip pat oficialiai dalyvauti rituale.
Pasmerkė išpuolius Briuselyje
Popiežius Pranciškus pasmerkė Briuselio išpuolių „aklą smurtą“ ir pasiūlė melstis už aukas, jų artimuosius ir tuos, kurie suteikė nukentėjusiesiems pagalbą.
Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas antradienį nusiuntė užuojautos telegramą Briuselio arkivyskupui monsinjorui Jozefui De Keseliui.
Joje popiežius Pranciškus sakė, kad „jis dar kartą pasmerkė šį aklą smurtą, kuris sukelia tiek kančių, ir maldauja Dievo suteikti ramybę“ visiems belgams.
