Tokie popiežiaus žodžiai nuskambėjo dokumentiame filme „Francesco“, kurio premjerą trečiadienį įvyko Romos filmų festivalyje.
„Homoseksualūs žmonės turi teisę būti šeimoje. Jie yra Dievo vaikai. Mums tik reikia turėti civilinės sąjungos įstatymą, kad jų santykiai būtų įteisinti“, – viename iš filmo kūrėjams duotų interviu sakė Popiežius Pranciškus.
Būdamas Buenos Airių arkivyskupu Pranciškus palaikė homoseksualų porų civilines sąjungas kaip alternatyvą tos pačios lyties asmenų santuokoms. Tačiau būdamas popiežiumi jis niekada nėra viešai pasisakęs už tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas.
Jėzuitų kunigas Jamesas Martinas, vienas aktyviausių homoseksualų interesų gynėjas bažnyčioje, šiuos popiežiaus komentarus pavadino „bažnyčios paramos LGBT bendruomenei dideliu žingsniu“.
„Popiežius teigiamai kalba apie civilines sąjungas ir taip pat siunčia tvirtą žinią ten, kur bažnyčia priešinasi tokiems įstatymams“, – sakoma J. Martino pareiškime.
Vienas pagrindinių dokumentinio filmo personažų yra nuo kunigų lytinio išnaudojimo nukentėjęs čilietis Juanas Carlosas Cruzas, kuriuo popiežius buvo suabejojęs per vizitą Čilėje 2018 metais.
J.C.Cruzas, kuris yra homoseksualas, pasakojo, jog per pirmąjį susitikimą popiežius Pranciškus jam sakė, kad Dievas jį sukūrė homoseksualiu. Iš visame filme pasirodančių J. C. Cruzo pasakojimo fragmentų galima sužinoti jo paties istoriją, pamatyti, kaip keitėsi popiežiaus Pranciškaus požiūris į lytinį išnaudojimą ir į homoseksualus.
Filmo režisieriui Jevgenijui Afinejevskiui stebėtinai pavyko pasiekti kardinolus, prieiti prie Vatikano televizijos archyvų ir paties popiežiaus. Pasak režisieriaus, duris jam atvėrė jo atkaklios derybos, argentinietiška matė ir alfachor (alfajor) sausainukai, kurių jis gavo popiežiui per įtakingų ryšių turinčius argentiniečius Romoje.
„Klausykit, kai esi Vatikane, vienintelis būdas ko nors pasiekti yra laužyti taisykles, o tada tiesiog pasakyti: „atsiprašau“, – J.Afinejevskis sakė prieš filmo premjerą.
Režisierius nuo 2018 metų pradžios ieškojo priėjimo prie popiežiaus oficialiais ir neoficialiais keliais, kol galiausiai, projektui einant į pabaigą, rugpjūčio mėnesį jis jau rodė savo filmą pontifikui per savo planšetinį kompiuterį. Neseniai abu jie apsikeitė sveikinimais Jom Kipuro šventės proga. J.Afinejevskis yra Rusijoje gimęs žydas, gyvenantis Los Andžele.
Tačiau filmas „Pranciškus“ yra daugiau nei popiežiaus biografiją pasakojanti juosta.
Tai puikiai padarė vokiečių režisierius Wimas Wendersas savo 2018 metų dokumentiniame filme „Popiežius Pranciškus – žodžio žmogus“ (Pope Francis: A Man of His Word), kurio premjera įvyko Kanų kino festivalyje.
Juostą „Pranciškus“ galima būtų pavadinti vizualine pasaulio krizių ir tragedijų apžvalga, o joje skambančiuose popiežiaus garso įrašuose galima rasti pasiūlymų, kaip jas įveikti.
Filmuodamas šią juostą J.Afinejevskis apkeliavo pasaulį: jis pabuvojo Bangladeše, kur prisiglaudę Mianmaro rohinjų pabėgėliai, prie JAV ir Meksikos sienos ir Pranciškaus gimtojoje Argentinoje.
„Filmas pasakoja popiežiaus istoriją į priešingą pusę atsuktomis kameromis“, – sakė Vatikano komunikacijų vadovas Paolo Ruffini, vienas artimiausiai su režisieriumi bendradarbiavusių Šventojo Sosto atstovų.
Pasak jo, pirmą kartą susitikęs su filmą kurti pasiruošusiu J.Afinejevskiu jis bandė nesuteikti jam daug vilčių, kad pavyks pasikalbėti su popiežiumi.
„Aš jam pasakiau, kad tai nebus lengva“, – sakė P.Ruffini.
Tačiau Vatikano pareigūnas davė režisieriui patarimą – nurodė žmones, kuriems net trumpas susitikimas su popiežiumi padarė didelę įtaką.
J.Afinejevskis juos surado. Tai buvo pabėgėliai, su kuriais Pranciškus buvo susitikęs savo užsienio kelionėse, jo palaiminti kaliniai ir homoseksualai, kurių dvasininkas jis buvo.
„Aš jam pasakiau, kad daugelį iš tų susitikimų tikrai nufilmavo Vatikano kameros ir ten jis suras tikrą istoriją pasakojančių istorijų aukso kasyklą, – sakė P.Ruffini. – Jis galės papasakoti tokią popiežiaus istoriją, kokią ją mato jie visi, ne tik jis pats.“
