Atidžiai stebimas susitikimas Neipide rengiamas tokiu metu, kai pasaulinė teisių gynimo bendruomenė nusigręžė nuo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi, nors anksčiau ja žavėjosi.
Pasipiktinimą sukėlė šaltoka Mianmaro lyderės reakcija į musulmonų rohinjų, kurių šimtai tūkstančių dėl smurto ir bauginimo kampanijos turėjo bėgti iš šalies, padėtį.
Po susitikimo pontifikas sostinėje kreipsis į Aung San Suu Kyi ir diplomatus. Tai bus jo pirmoji proga pakalbėti apie konfliktą, kurio tema dominuoja kelionės darbotvarkėje.
80-metį Pranciškų pirmadienį vakare su „mandagumo vizitu“ aplankė įtakingas kariuomenės vadas Minas Aungas Hlaingas. Jungtinių Tautų ir JAV nuomone, jo vadovaujamos pajėgos Rachinų valstijoje prieš rohinjus vykdo etninio valymo kampaniją.
Generolas Minas Aungas Hlaingas griežtai neigė įtarimus dėl jo pajėgų taikomų žiaurių priemonių, nors nuo rugpjūčio į Bangladešą pabėgo 620 tūkst. rohinjų.
Jo biuras pranešė, jog jis patikino popiežių, kad Mianmare „nėra diskriminacijos“ ir kad jo kariškiai palaiko „šalies taiką ir stabilumą“.
Vizito į Mianmarą su taikos žinia atvykęs Pranciškus nuo krizės pradžios yra kelis kartus užstojęs rohinjus ir pavadinęs juos „broliais ir seserimis“.
Panašus pareiškimas Mianmare gali būti pavojingas – šalyje, kuri šiai musulmonų mažumai nesuteikia pilietybės, nepriimtina vartoti termino „rohinjai“. Šie žmonės paprastai vadinami nelegaliais imigrantais, „bengalais“.
Šalis atidžiai stebės, ar Pranciškus jos teritorijoje paminės rohinjus. Tai galėtų išprovokuoti budistų nacionalistų pasipiktinimą.
Anksti antradienį, prasidėjus antrai iš keturių vizito dienų, popiežius Jangone dalyvavo tarpkonfesiniame susitikime su budistų, musulmonų, baptistų ir judėjų lyderiais.
Kol kas popiežius Mianmare, kur gyventojų daugumą sudaro budistai, sutinkamas šiltai.
Antradienį po pietų jis nuskris į sostinę Neipidą susitikti su Aung San Suu Kyi.
Mianmare „Ponia“ meiliai vadinama lyderė į valdžią pagaliau atėjo po 2015 metų rinkimų. Vis dėlto ji prarado tarptautinės bendrijos palankumą, kad labiau nepasistengė paprieštarauti armijai ir apginti rohinjų ir netgi nedrįsta viešai vartoti šios bendruomenės pavadinimo.
Kol kas popiežius Mianmare, kur gyventojų daugumą sudaro budistai, sutinkamas šiltai.
Mianmaro katalikai sudaro tik kiek daugiau nei procentą šalies gyventojų, kurių iš viso yra 51 milijonas.
Tačiau maždaug 200 tūkst. katalikų iš visų šalies kampelių plūsta į komercinę sostinę Jangoną dalyvauti trečiadienį įvyksiančiose mišiose po atviru dangumi.
52 metų Zawas Sai iš Kačinų valstijos rado vietos sau ir savo šeimai pastovyklauti vienos bažnyčios teritorijoje.
„Mes labai patenkinti, nes esam skirtingos etninės priklausomybės, bet esame viena savo religija“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Kelios dienos prieš popiežiaus vizitą Mianmaras ir Bangladešas pasirašė susitarimą, pagal kurį per du mėnesius turi prasidėti rohinjų pabėgėlių repatrijavimas.
Tačiau susitarimo detalės, įskaitant laikinas prieglaudas grįžtantiesiems, kurių daugelio namai buvo sudeginti, kelia klausimų rohinjams. Jie baiminasi grįžti be garantijų dėl pagrindinių teisių.
Ketvirtadienį Pranciškus nuvyks į Bangladešą.
