Popiežiaus lėktuvas Sarajevo oro uoste nutūpė 10 val. ryto.
Rimtai nusiteikęs Pranciškus išlipo iš oro bendrovės „Alitalia“ Sarajevo pagrindiniame oro uoste, kur jį pasveikino kroatams atstovaujantis šalies prezidiumo narys Draganas Čovičius ir Bosnijos kardinolas Vinko Puljičius (Vinkas Puličius). Tačiau pontifikas šypsojosi, kai jį pasveikino tautinius kostiumus vilkintys vaikai, atstovaujantys trims pagrindinėms šalies religinėms bendruomenėms.
Sarajeve imtasi griežtų saugumo priemonių: tūkstančiai policininkų budėjo prie Pranciškaus kortežo maršruto miesto gatvėmis, kuriose parduotuvės ir kavinės buvo uždarytos, vietos gyventojams nurodyta neatidarinėti langų ir nestovėti balkonuose. Tuo tarpu maldininkų minios praėjusią naktį plūdo į stadioną, kur popiežius aukos mišias, žadindami miesto gyventojus savo giesmėmis.
78 metų pontifiko vizito programa bus įtempta: jis ne vien aukos mišias, bet ir susitiks su pareigūnais, vietos kunigais ir vienuolėmis, dalyvaus ekumeniniame susitikime ir galiausiai pasakys kalbą jaunimo sambūriui.
Manoma, kad iš visos Bosnijos į Sarajevo regioną atvyks apie 100 tūkstančių žmonių.
Dauguma iš 300 tūkst. Sarajevo gyventojų yra musulmonai. Šimtmečius šis miestas žinomas kaip Europos Jeruzalė, kurioje sutaria krikščionybė, islamas ir judaizmas.
Tačiau devintajame praėjusio šimtmečio amžiuje Sarajeve prasiveržė priešiškumas: krikščionys ortodoksai serbai ir musulmonai bosniai įsivėlė į pražūtingą karą, kuris nusinešė 100 tūkstančių gyvybių ir privertė pusę gyventojų trauktis iš savo namų.
Pranciškus yra antrasis popiežius, aplankęs Sarajevą. 1997 metais jame įvyko įsimintinas Jono Pauliaus II vizitas siaučiant smarkiai pūgai. Dar po šešerių metų lenkas pontifikas grįžo į Bosniją, kur aplankė Serbų respublikos sostinę Banja Luką.
Popiežius sakė vykstantis į Bosniją palaikyti po karo prasidėjusio taikos ir susitaikymo proceso, tačiau taip pat padrąsinti nedidelės katalikų kroatų bendruomenės, kuri sudaro tik apie 15 proc. šalies gyventojų. Musulmonai šioje šalyje sudaro apie 40 proc., o ortodoksai serbai – 31 proc. gyventojų, rodo Vatikano statistika.
„Raginu jus, katalikus, kartu su savo tėvynainiais tapti savo tikėjimo ir Dievo meilės liudininkais, kurti visuomen, žengiančią į taiką, sugyvenimą ir bendradarbiavimą“, – sakoma anksčiau šią savaitę paskelbtame Pranciškaus vaizdo pranešime.
Vizito Sarajeve išvakarėse katalikai visoje Bosnijoje atsiklaupė penktadienio vakarą per budėjimus su degančiomis žvakėmis, melsdamiesi už žmones visame pasaulyje, persekiojamus dėl savo tikėjimo.
Vizito Sarajeve išvakarėse katalikai visoje Bosnijoje atsiklaupė penktadienio vakarą per budėjimus su degančiomis žvakėmis, melsdamiesi už žmones visame pasaulyje, persekiojamus dėl savo tikėjimo.
„Viliamės, kad jo vizitas įtvirtins taiką, grįžusią po karo – ir kad ji truks amžinai“, – sakė 51 metų Draženas Ragužas, atvykęs su šeima iš pietinio šalies regiono.
Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas) pažymėjo, kad viena iš Bosnijos katalikų bendruomenės sumažėjimo priežasčių yra didelis nedarbas, kuris dabar siekia 43 proc., o tarp jaunimo – 67 procentus. Daugybė katalikų, turinčių Kroatijos pasus, išvyko ieškotis darbo Europos Sąjungoje.
„Kai kuriose parapijose belikusios tik kelios šeimos, dauguma tikinčiųjų yra senyvo amžiaus“, – apgailestavo P.Parolinas.
Pranciškus stengsis padrąsinti likusius tėvynėje, aukodamas mišias tame pačiame stadione, kuriame dabar jau šventuoju paskelbtas Jonas Paulius II 1997 metais jaudinamai vadovavo liturgijai per smarkų snygį. Tos mišios buvo pirmosios, kai pasibaigus mūšiams Sarajeve susirinko tūkstančiai katalikų kroatų.
Jonas Paulius II labai norėjo aplankyti Sarajevą per karą, bet tokia kelionė buvo atšaukta dėl saugumo priežasčių. Tačiau vien jo ryžtas tokiai viešnagei buvo itin palankiai įvertintas mieste, kuris jautėsi apleistas ir išduotas pasaulio. Dalis to susižavėjimo dabar tenka dabartiniam Katalikų Bažnyčios vadovui, praėjus dviem dešimtmečiams.
