„Kartais aš taip pat susiduriu su tamsos akimirkomis savo tikėjime – jaučiu, kad tikėjimas smarkiai susilpnėjo, tačiau po kiek laiko jį vėl atrandame“, – po mišių sakė pontifikas tikintiesiems, susirinkusiems netoli Romos esančiame kaime.
„Kai kuriomis dienomis nematome tikėjimo, viskas skendi tamsoje“, – sakė jis.
„Pavyzdžiui, vakar pakrikštijau 13 vaikų vietovėse, kurios nukentėjo nuo žemės drebėjimų, ir ten buvo vienas tėvas, praradęs savo žmoną. Mes klausiame savęs, ar gali tas vyras tikėti“, – kalbėjo pontifikas.
„Suprantame, kad tamsa egzistuoja, privalome gerbti šią sielos tamsą. Tikėjimą įgyjame ne mokydamiesi – gauname jį lyg dovaną“, – sakė Pranciškus.
Jis taip pat paragino tikinčiuosius praleisti daugiau laiko besikalbant su savo šeima.
„Jei sakau, kad esu katalikas ir kiekvieną sekmadienį einu į mišias, bet nesikalbu su savo tėvais, nepadedu savo seneliams, vargšams, nelankau ligonių, tada nėra jokios prasmės“, – sakė popiežius.
„Tokiu atveju, esame tik krikščionys papūgos: vien žodžiai, žodžiai, žodžiai“, – pareiškė Pranciškus.
