Savo tradicinėje Angelo kalboje Šv. Petro aikštėje Pranciškus sveikino „kilnią pagalbą“, kurią teikia Graikija ir „kitos fronto linijos šalys“, sakydamas, kad susidariusi padėtis „reikalauja visų tautų bendradarbiavimo“.
Šiemet į Europą jau atvyko 120 tūkst. migrantų, rodo naujausi JT pabėgėlių agentūros duomenys, kai pernai jų buvo daugiau negu vienas milijonas, atvykusių daugiausia per Egėjo jūrą iš Turkijos į Graikijos salas.
Penktadienį keturios Balkanų šalys, tarp kurių yra ir dvi ES narės – Slovėnija ir Kroatija, pareiškė įsileisiančios per parą tik 580 pabėgėlių. Austrija praėjusią savaitę nutarė per parą priimti 80 prieglobsčio prašymų ir leisti kirsti šią šalį 3 200 migrantų.
Šis antplūdis sukėlė sukėlė sąmyšį ir priešpriešinius kaltinimus tarp Europos Sąjungos šalių, nesutariančių, kuri turi priimti šiuos atvykėlius.
„Mano maldoje, kaip žinoma, ir jūsiškėje, neužmirštama nuo karo ir nežmoniškos padėties bėgančių pabėgėlių“, – sakė popiežius ir pridūrė, kad reikia „vieningo atsako“ iš Europos šalių, kad „našta būtų pasidalinta sąžiningai“.
Migrantų teises pasirinkęs pagrindine savo popiežystės tema Pranciškus sako, kad ES valstybės turi veikti ryžtingai.
Graikija sekmadienį perspėjo, kad kitą mėnesį pabėgėlių ir migrantų jos teritorijoje gali atsirasti trigubai daugiau – iki 70 tūkstančių, kai Balkanų šalims apribojus įsileidžiamujų skaičių, daugelis jų lieka „įstrigę“ Graikijoje.
Penktadienį keturios Balkanų šalys, tarp kurių yra ir dvi ES narės – Slovėnija ir Kroatija, pareiškė įsileisiančios per parą tik 580 pabėgėlių.
Austrija praėjusią savaitę nutarė per parą priimti 80 prieglobsčio prašymų ir leisti kirsti šią šalį 3 200 migrantų.
Šie apribojimai sukėlė diplomatinius ginčus tarp Atėnų ir Vienos bei Briuselio.
Graikija kaltina Austriją, kad ši skatina sienos kirtimų apribojimo domino efektą migrantų judėjimo kelyje ir migrantų sangrūdą Graikijoje.
