Siekdamas pralaužti pasipriešinimą permainoms Katalikų Bažnyčios valdžios koridoriuose 80 metų pontifikas perspėjo, kad 2013 metais jo pradėtas reformų procesas turėtų būti daugiau nei kosmetinis „veido patempimas“ ar plastinė raukšlių šalinimo operacija.
„Brangūs broliai, jums reikėtų bijoti ne bažnyčios raukšlių, o dėmių!“ – pareiškė Pranciškus, sakydamas kalėdinę kalbą aukšto rango Kurijos pareigūnams.
Kandokas popiežiaus tonas neturėjo nustebinti susirinkusiųjų. Per 2014 metų renginį, kurio atmosfera paprastai būdavo pakili, jis apkaltino kai kuriuos Vatikano biurokratus naudojimusi savo tarnybine padėtimi, kad stiprintų savo valdžią, priekaištavo dėl „veidmainiško“ gyvenimo ir „dvasinio Alcheimerio“, kuris priverčia užmiršti, jog jie turėtų būti džiaugsmą nešantys Dievo žmonės.
Šiais metais jis išskyrė 12 esminių principų, pagal kuriuos turėtų vykti reforma. Vienas iš jų yra „katalikybė“, kuri turėtų būti „visa apimanti“. Būtent šie žodžiai buvo paminėti vienos iš reikšmingiausių popiežiaus kalbų antraštėje.
Kalbėdamas apie Vatikano dikasterijas, kurias jis siekia pertvarkyti, Pranciškus sakė, kad į jas „derėtų“ įleisti daugiau pasauliečių, ypač ten, kur dėl savo patirties jie gali turėti daugiau kompetencijos už darbuotojus iš dvasininkų rato.
„Reikšmingesnis moterų ir pasauliečių vaidmuo bažnyčioje ir jų skyrimas į vadovaujančius postus dikasterijose, skiriant ypatingą dėmesį daugiakultūriškumui, ir toliau išlieka svarbus“, – sakė pontifikas.
Šiuo metu visoms dikasterijoms, net ir toms, kurias Pranciškus jau pertvarkė, vadovauja religiniai veikėjai, o Kurijoje taip pat jau daug amžių tvarkosi tik dvasininkai.
