„Jų kilmė išreiškia Bažnyčios, kuri ir toliau skelbia gailestingąją Dievo meilę visiems žmonėms žemėje, universalumą“, – sakė popiežius po kassavaitinės sekmadienio Viešpaties Angelo maldos pro Apaštališkųjų rūmų langą Šventojo Petro aikštėje.
Konsistorija bus devintoji kardinolų kongregacija, jau dešimtus metus vadovaujant popiežiui Pranciškui.
Jo pasirinkimai yra atidžiai stebimi, kaip parodantys būsimą Katalikų Bažnyčios kryptį ir jos prioritetus 1,3 milijardo tikinčiųjų atžvilgiu.
Balsavime dėl Pranciškaus įpėdinio paskyrimo dalyvaus jaunesni nei 80 metų amžiaus kardinolai.
Tapęs popiežiumi, Pranciškus siekia, kad dvasininkai iš besivystančių šalių, esančių toli nuo Romos, užimtų aukščiausius Bažnyčios postus, ir tai yra jo bendros įvairovės ir įtraukties filosofijos dalis.
Sąraše, kurį Pranciškus paskelbė sekmadienį, yra dvasininkų iš regionų, kuriuose krikščionybė plečiasi, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos.
Kardinolais tapti pretenduoja Džubos (Pietų Sudanas), Keiptauno (Pietų Afrika) ir Taboros (Tanzanija) arkivyskupai. Į sąrašą taip pat įtraukti vyskupai iš Penango, Malaizijos, ir Honkongo.
Kardinolu taip pat taps italas Claudio Gugerotti, šiuo metu einantis Rytų Bažnyčių dikasterijos prefekto pareigas, ir argentinietis Victoras Manuelis Fernandezas, kurį Pranciškus liepą išrinko įtakingos Tikėjimo doktrinos dikasterijos vadovu.
Tarp Lotynų Amerikos atstovų yra Venesuelos Kumanos arkivyskupas emeritas ir kapucinų kunigas iš Buenos Airių.
Paskutinė konsistorija buvo surengta 2022 metų rugpjūtį, kai Pranciškus suteikė kardinolo titulą 20 dvasininkų.
Iki praėjusių metų konsistorijos Pranciškus iš 132 kardinolų, galinčių rinkti naująjį popiežių, pasirinko apie 90, t. y. maždaug du trečdalius visų kardinolų.
Raudonos spalvos sutanas dėvintys kardinolai yra svarbiausi popiežiaus patarėjai ir administratoriai.
