Taip pontifikas kalbėjo praėjus kelioms dienoms po paskelbimo apie Šventojo Sosto ir Pekino susitarimą dėl vyskupų paskyrimo. Šis klausimas dešimtmečius kėlė įtampą tarp Vatikano ir Kinijos.
Pekinas jau seniai primygtinai reikalavo teisės tvirtinti visus vyskupų paskyrimus Kinijoje, o šis reikalavimas gadino dvišalius santykius su Vatikanu.
„Dėl galimų kandidatų vyksta dialogas, (...) tačiau juos (kinų vyskupus – BNS) paskiria Roma. Juos paskiria popiežius“, – žurnalistams antradienio vakarą sakė Šventasis Tėvas, grįždamas į Romą iš vizito po Baltijos šalis.
Jis šeštadienį pripažino septynis vyskupus, anksčiau Pekino paskirtus be Vatikano pritarimo, ir dar vieną dvasininką vyskupu paskelbė po mirties.
„Vyskupai, kurie buvo patekę į sudėtingą padėtį – buvo išnagrinėti kiekvienas atskirai. Kiekvieno iš jų dosjė pateko ant mano rašomojo stalo ir aš pats pasirašiau kiekvieno iš jų skyrimą“, – kalbėjo popiežius.
Nors naujasis susitarimas galėtų paruošti dirvą formaliems diplomatiniams ryšiams ir net būsimam popiežiaus vizitui į Kiniją, dokumentas veikiausiai bus kritikuojamas kai kurių katalikų, kurie pasisakydavo už griežtą Vatikano liniją Kinijos atžvilgiu.
„Žinote, kai pasirašoma taikos sutartis, abi pusės kažką praranda – toks dėsnis“, – sakė Pranciškus.
„Aš galvoju apie rezistenciją, apie katalikus, kurie kentėjo. Ir jiems bus skaudu. Kiekvienas susitarimas atneša skausmo, tačiau jų tikėjimas yra didelis ir jie rašo, siunčia man žinią, kad tai, ką sako Petras, tą sako Jėzus“, – pridūrė jis.
Vatikanas ir Kinija santykius užmezgė 1951 metais ir nuo to laiko nesutarė, kas turi būti atsakingas už vyskupų skyrimą.
Komunistų vyriausybė septyneriais metais vėliau įkūrė Kinijos katalikų patriotinę asociaciją, kuri administruotų Bažnyčią daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčioje šalyje.
Tai suskaldė kinų katalikus: vieni klausė vyriausybės paskirtų vyskupų mokymų, o kiti vaikščiojo į „pogrindines“ neoficialias bažnyčias, ištikimas Vatikanui.
