Herve de Lepinau, „Nacionalinio fronto“ (NF) narys, birželį per rinkimus bandęs išlaikyti radikaliai partijai vietą Nacionalinėje asamblėjoje, savo rinkimų kampaniją užbaigė užsipuldamas paties NF vadovybę.
„Mūsų rinkimų programos ašimi paversti Prancūzijos pasitraukimą iš euro zonos buvo absurdiška klaida“, – siuto H.de Lepinau, o NF netrukus prarado mandatą partijos tvirtovėje laikytuose Prancūzijos pietuose.
Daugelis Europos kraštutinių dešiniųjų dabar mano, kad jų pastangos prisišlieti prie „Brexit“ ir Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose įkvėpusių radikalų padarė jiems meškos paslaugą.
Drąsios kalbos apie ES ir euro žlugimą populistams nepadėjo: Senajame žemyne kraštutinėms partijoms labiau įprasta kalbėti apie imigraciją ir nacionalinę tapatybę.
Paaiškėjo, kad rinkėjai žemyninėje Europoje nepanoro nežinomybės, į kurią Jungtinę Karalystę įstūmė „Brexit“, o JAV – D.Trumpo triumfas.
Populiarumas nuslūgo, bet nežymiai
Tokiais nuogąstavimais pasinaudojo Prancūzijos prezidentu išrinktas centristas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri neabejotinai laimės rinkimus Vokietijoje.
Rinkėjai žemyninėje Europoje nepanoro nežinomybės, į kurią Jungtinę Karalystę įstūmė „Brexit“, o JAV – D.Trumpo triumfas.
Dabar nacionalistinės partijos ir judėjimai Europoje jau nebekalba apie pasitraukimą iš ES ir euro zonos. Nebebando jų lyderiai ir mėgdžioti D.Trumpo.
„Po „Brexit“ ir Trumpo pergalės euroskeptikai taip įsiaudrino, kad galvojo, jog visi jie savose šalyse taps prezidentais ar premjerais, – mano vienas Belgijos flamandų partijos „Vlaams Beland“ lyderių Gerolfas Annemansas. – Tačiau Trumpo sėkmė tam tikra prasme išgąsdino nuosaikius rinkėjus Europoje.“
Tiesa, kraštutinių dešiniųjų ir kitos populistinės partijos Senajame žemyne ir toliau lieka populiarios istoriniame kontekste. Nors Europos šalių ekonomika auga vis sparčiau, kai kurie rinkėjai neslepia galintys ir vėl balsuoti už radikalesnes politines jėgas.
Be to, nors agresyvi retorika prieš ES dažną atbaido, bent jau Prancūzijoje NF lyderė Marine Le Pen antrajame prezidento rinkimų ture vis tiek surinko 34 proc. balsų – rekordiškai daug. O nugalėjusiam E.Macronui sekasi vis sunkiau.
Vokietijoje prieš imigraciją nusistačiusi partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) rugsėjį greičiausiai laimės vietų parlamente. Tai būtų pirmoji tokia sėkmė vienai šalies radikalių partijų per dešimtmečius.
Austrijoje radikalių dešiniųjų Laisvės partija po spalio rinkimų gali atsidurti valdančiojoje koalicijoje, o Italijoje populistinis „Penkių žvaigždučių“ judėjimas, neatmestina, kitų metų pavasarį taps didžiausia partija parlamente.
Ar pasiektos lubos?
Ir vis dėlto tiek jau vykusių rinkimų rezultatai, tiek apklausos byloja, kad populistų populiarumas jau atsimušė į lubas ir leidžiasi žemyn.
Europoje netradicines politines jėgas ar kandidatus pernai vidutiniškai rėmė kiek daugiau nei 30 proc. rinkėjų, tačiau šiais metais rodiklis nusirito iki 23 proc.
Banko „Nomura Holdings“ ekonomistų skaičiavimais, Europoje netradicines politines jėgas ar kandidatus pernai vidutiniškai rėmė kiek daugiau nei 30 proc. rinkėjų, tačiau šiais metais rodiklis nusirito iki 23 proc.
Aišku, tokia parama vis tiek didesnė nei prieš penkerius metus. Tai liudija, kad populistai niekur nedings, nors priešrinkiminės strategijos vis dažniau nesėkmingos.
Nyderlanduose Geerto Wilderso Laisvės partija kovą rinkimuose surinko daugiau balsų nei 2012 metais, bet mažiau nei 2010-aisiais.
NF Prancūzijoje pasirodė prasčiau, nei tikėtasi, o Vokietijoje AfD turėtų surinkti ne daugiau kaip 8 proc. balsų, nors pernai radikalai džiaugėsi 15 proc. rinkėjų parama apklausose.
Baiminosi M.Le Pen pergalės
Sausį grakščiame Vokietijos mieste Koblence susirinkę Europos šalių populistinių partijų lyderiai neabejojo, kad yra pagavę pagreitį. Jie manė, kad „Brexit“ ir D.Trumpo pergalė pradės ES sunaikinimo procesą.
A.Merkel patarėjai neslėpė baimės, kad Vokietija gali prarasti artimą ir, svarbiausia, patikimą sąjungininkę Prancūzijoje.
„Vakar – laisva Amerika. Rytoj – nauja Europa“, – scenoje džiaugėsi G.Wildersas.
Olandas save vadino Nyderlandų D.Trumpu, o M.Le Pen išdidžiai vyko į „Trump Tower“ Niujorke, nors su tuomet dar neinauguruotu milijardieriumi ir nesusitiko.
Abu jie žadėjo referendumus dėl narystės ES ar euro zonoje, kalbėjo apie „Frexit“ ir „Nexit“. Austrai – apie „Öxit“.
O politikos veteranai Vakarų Europoje tikrai manė, kad populistų triumfas įmanomas. A.Merkel patarėjai neslėpė baimės, kad Vokietija gali prarasti artimą ir, svarbiausia, patikimą sąjungininkę Prancūzijoje.
Berlyne kalbėta apie grėsmę Vakarams kaip geopolitinei sampratai. Vienas pareigūnas prasitarė: „Jei Le Pen nugalės, ES nebeliks.“
Tačiau nemažą dalį rinkėjų išgąsdino permainos Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Britai įsipainiojo į klampų išstojimo iš ES procesą, o Vašingtonu Europoje pasitikima kur kas mažiau – Vokietijoje pernai lapkritį JAV teigiamai vertino 59 proc. apklausų dalyvių, o vasarį – vos 21 proc.
O ES, kuri išgyveno ir skolų, ir migrantų krizes, vertinimai pagerėjo. Eurobarometro duomenimis, pasitikėjimas Bendrija išaugo nuo 32 proc. 2015 metų pabaigoje iki 42 proc. 2017-ųjų rugpjūtį.
D.Trumpas padarė meškos paslaugą
Nepasitenkinimą ES projektu bene efektyviausiai numalšino paspartėjęs ekonomikos augimas Europoje, ypač 19 narių euro zonoje.
Pastarosiose narėse ekonomika vidutiniškai augo 2,5 proc. Be to, euro zonoje mažėja nedarbo lygis, kuris dabar siekia apie 9 proc., nors skolų krizės įkarštyje buvo pakilęs iki 12 proc.
Šiemet atsigavimas matomas ne tik Vokietijoje ir Ispanijoje, bet ir Prancūzijoje bei Italijoje, kur anksčiau buvo jaučiamas šlubavimas.
P.Appeltas: „Izoliacionizmas – prasta politika. Globalizuotame pasaulyje negalima elgtis, tarytum būtum sala.“
Turbūt nenuostabu, kad G.Wildersas ir M.Le Pen apklausose pradeda atsilikti.
57 metų vokietis Peteris Appeltas, gyvenantis šalies rytuose, pernai „The Wall Street Journal“ teigė, kad remia AfD – esą Europa „neveikia“, be to, jis baiminosi didelio imigrantų antplūdžio: „Kitos partijos turi būti pamokytos.“
Dabar P.Appeltas sako persigalvojęs. Jis dar nežino, už ką balsuos rugsėjo 24-ąją, bet AfD nebėra jo favoritė. Vyras teigia, kad partija jam per ekstremali, o Vokietijos radikalus lygina su D.Trumpu.
„Jis nori atitverti Ameriką, o AfD irgi nori neleisti užsieniečiams patekti į Vokietiją. Neveikia nei pirma, nei antra. Izoliacionizmas – prasta politika. Globalizuotame pasaulyje negalima elgtis, tarytum būtum sala“, – svarsto vokietis.
AfD iš tiesų rinkėjams nuolat kalba apie D.Trumpą. Vienas partijos lyderių Alexanderis Gaulandas teigia: „Taip bus ir Vokietijai. Elitas bus išstumtas. Mes irgi turime savo Hillary Clinton – Angelą Merkel.“
AfD garsina ir euroskeptiškas idėjas. Tačiau ne tokios glaudžios ES norėtų tik 20 proc. vokiečių – net 78 proc. apklaustųjų šį pavasarį tvirtino remiantys dar artimesnį bloko narių bendradarbiavimą.
Dar viena apklausa kovą parodė, kad referendumo atveju už pasitraukimą iš Bendrijos balsuotų tik 10 proc. vokiečių. 75 proc. pasisakytų už tolesnę narystę ES.
Prancūzų radikalų nuopuolis
D.Trumpą garbino ir M.Le Pen, daug kalbėjusi apie ekonominį nacionalizmą ir suverenitetą. Ji nuolat pabrėžė, kad yra ES projekto priešininkė, o sausį paskelbė apie planą išvesti Prancūziją iš euro zonos.
M.Marechal-Le Pen: „Man nesvarbu, eurais ar frankais mano dukra vieną dieną susimokės už burką.“
Tiesa, kai kurie NF atstovai ne visada tyliai priešinosi tokiai retorikai ir aiškino, kad geriau likti prie įprastų kalbų apie imigracijos sustabdymą. Viena šios stovyklos lyderių buvo M.Le Pen dukterėčia Marion Marechal-Le Pen.
Pastaroji NF vadovybei atvirai teigė mananti, kad rinkėjams nerūpi galimas grįžimas prie franko. Anot jos atstovo, M.Marechal-Le Pen per vieną susitikimą pasakė: „Man nesvarbu, eurais ar frankais mano dukra vieną dieną susimokės už burką.“
Vis dėlto vyresnioji Le Pen ir toliau diskutavo apie „Frexit“. Bet tada per tiesiogiai transliuotus debatus savo pernelyg energingu pasirodymu tiesiog atbaidė rinkėjus ir nebeatsitiesė – rinkimuose triumfavo E.Macronas.
Po dar vienos nesėkmės pietiniame Vokliūzo departamente, kuris šiaip jau laikomas Le Penų šeimos tvirtove, NF vadovybė nutarė imtis permainų. Liepos pabaigoje per susitikimą pagaliau nuspręsta daugiau kalbėti apie imigraciją ir prekybą, o eurui dėmesio nebeskirti.
„Pew Research Center“ birželį 10 ES šalių vykdyta apklausa atskleidė, kad europiečiai vis dar kritiškai vertina Bendriją. 46 proc. neigiamai vertino tai, kaip ES brido iš krizės, net 66 proc. nepritarė veiksmams per migrantų krizės įkarštį.
Tačiau nepasitenkinimas nevirsta noru pasitraukti iš bloko. Mat tyrimas parodė, kad Bendrijoje – neskaitant Jungtinės Karalystės – tik 18 proc. pasisakytų už išstojimą iš ES. 77 proc. prireikus balsuotų už pasilikimą Bendrijoje.