Vyriausiasis portalo UkraineWorld.org redaktorius Volodymyras Jermolenko „Atviros Lietuvos fondo“ organizuotoje diskusijoje teigė, kad Baltarusijoje vykstantys protestai daugybei Ukrainos, kurioje 2014 metais vyko Maidano revoliucija, gyventojų atrodo pažįstami, šie įvykiai dvi tautas jungia emociškai.
Tačiau V.Jermolenko pabrėžia, kad tarp Ukrainos revoliucijos ir protestų Baltarusijoje yra daug skirtumų. 15min primena, kad ukrainiečiai į gatves išėjo demonstruodami savo geopolitinį pasirinkimą, o baltarusiai nekalba apie užsienio politikos variantus.
Be to, Ukrainoje, priešingai nei Baltarusijoje, aplinka pilietinei visuomenei buvo palankesnė, demonstracijos turėjo aiškesnius lyderius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Baltarusija – ne Ukraina: kuo skiriasi dabartiniai protestai nuo Maidano?
Ekonominės darbotvarkės trūkumas
Anot V.Jermolenko, žemėjantis gyvenimo lygis nebuvo pagrindinė priežastis, išvariusi ukrainiečius į gatves: ekonominė padėtis nebuvo labai prasta nei pirmaisiais Viktoro Janukovyčiaus valdymo metais, nei per Oranžinę revoliuciją 2004–2005 metais.
„Po Krymo aneksijos ir prasidėjus karui su Rusija ukrainiečių gyvenimo lygis nukrito. 2015 metais Ukrainos BVP nukrito 15 proc., Rusija pradėjo prekybos karą. Tačiau Maidanas nebevyko.
Žmonės buvo nepatenkinti savo valdžia, kaltino Porošenkos vyriausybę, todėl jis pralaimėjo (prezidento) rinkimus (2019 metais). <...>. Kai demokratiškoje šalyje krenta gyvenimo lygis, gali eiti ir balsuoti“, – diskusijoje kalbėjo jis.
Anot analitiko, Maidano pažadintas įgalinimo jausmas tęsiasi ir po revoliucijos. Sekmadienį šalyje vyks savivaldos rinkimai, kurie, anot V.Jermolenko, po įvykdytos decentralizacijos reformos yra labai svarbūs, „turbūt svarbiausi savivaldos rinkimai Ukrainos istorijoje“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ukrainos regioniniuose rinkimuose senasis politinis elitas „atkeršys“ V.Zelenskiui
Vis dėlto, kalbėjo jis, porevoliucinės visuomenės Ukrainoje ir Baltarusijoje susidurs su išsūkiais, kuriuos kelia protestų metu neturėta socioekonominė darbotvarkė.
„Nes Maidaną į priekį vedė liberalus ir patriotinis, o ne socialinis ar paskirstymo naratyvas. Niekas nesiūlė įrankių, kurie paverstų visuomenę lygesne ekonomine prasme.
Po 2014-ųjų Ukrainoje daugiausia veikė liberali ekonominė darbotvarkė. Ir tai gerai, nes ji varo ekonomiką. Tačiau problema ta, kad ji nesprenžia socialinės nelygybės klausimų“, – sakė jis.
Protestus įžiebė abejingumas
Europos humanitarinio universiteto (EHU) komunikacijos direktorius, beveik du mėnesius praleidęs Baltarusijos protestų įkarštyje Maksimas Milta diskusijoje pritarė, kad tiesioginės socialinės darbotvarkės trūkumas jungia baltarusių sukilimą ir Maidano revoliuciją Ukrainoje.
Pasak M.Miltos, kalbant apie protestų priežastis negalima ignoruoti ekonominio nuosmukio: pastarąjį dešimtmetį Baltarusijoje vidutinis neatlyginimas neaugo nepaisant besiplečiančio informacinių technologijų sektoriaus, pasižyminčio aukštais atlyginimais.
„Priežastimi, išprovokavusia protestus, laikomas Lukašenkos režimo abejingumas COVID-19 pandemijai. Jo abejingumas sukėlė tiesioginę grėsmę baltarusių sveikatai ir saugumui.
Tas abejingumas pademonstravo, kad baltarusiai apsisaugos tuo atveju, jei sugebės mobilizuotis, sutelkti išteklius per įvairias sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) iniciatyvas. Tai buvo svarbus žingsnis pakeliui į tolesnį sukilimą“, – sakė EHU komunikacijos direktorius.
15min primena, kad Baltarusijoje masiniai protestai kilo rugpjūčio 9-ąją paskelbus, jog didele balsų persvara rinkimus nugalėjo A.Lukašenka. Protestai brutaliai vaikomi, iš viso buvo ar vis dar yra sulaikyta virš 12 tūkst. žmonių. Išėjusieji iš izoliatorių pasakoja apie kankinimus.
Diskusijos dalyviai buvo paklausti, ar antikorupcinių reformų sėkmė yra svarbi norint išvengti porevoliucinių pagirių. V.Jermolenko atsakė teigiamai, tačiau pridūrė, kad ukrainiečiams labiau rūpi bendra reformų erdvė.
„Jiems rūpi tai, ar reformos apskritai kažkur juda. Tai, kad pernai žmonės išrinko Zelenskį, nebuvo pagirios po Maidano, nes Zelenskio darbotvarkė iš esmės yra tokia pati: priartėjimas prie Europos, integracija į Vakarus ir t.t.
Bendra reformų erdvė kai kuriems žmonėms nėra įtikinanti. Kai kurie suprato, kad reformos yra žalingos jų namų ūkiams“, – diskusijoje kalbėjo V.Jermolenko
2014-ųjų Ukrainos prezidento rinkimuose nugalėjo Petro Porošenka, jau pirmajame ture surinkęs virš 50 proc. balsų. Tačiau 2019-ųjų rinkimuose jis nusileido politinės patirties neturėjusiam komikui Volodymyrui Zelenskiui, populiariame seriale vaidinusiam prezidentą.
V.Jermolenko mano, kad reikėtų kalbėti ne apie revoliuciją, o evoliuciją, kuri vyksta labai lėtai: posovietinėje erdvėje teisinės sistemos pakeitimui reikia kelių dešimtmečių. Anot analitiko, Ukrainos atveju reformoms priešinamasi ir iš vidaus – jomis nepatenkinti oligarchai.
15min primena, kad 2013 protestai Ukrainoje kilo tuometiniam šalies prezidentui V.Janukovyčiui nepasirašius suplanuotos asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutarties. Protestai buvo malšinami jėga, jų metu žuvo daugiau nei šimtas žmonių. Galiausiai V.Janukovyčius pabėgo į Rusiją, netrukus Rusija okupavo Krymo pusiasalį, pradėjo karą Rytų Ukrainoje.
