„13-to ir 14-to atlyginimo atsisakymas ir toliau suvokiamas kai kuriose valstybėse kaip nepakeliama našta. Kai diskutavau su savo kolega Portugalijos ministru, jis pasakė: žinai, tokia situacija, mes tikrai esame priremti prie sienos ir trylikto atlyginimo, ko gero, reikės atsisakyti“, – penktadienį diskusijoje apie euro krizę sakė pasakojo A.Ažubalis.
Per Užsienio reikalų ministerijoje surengtą diskusiją A.Ažubalis sakė, kad dabartinės krizės problemos slypi tame, jog „nuo pat ekonominės ir pinigų sąjungos susikūrimo daugelis valstybių nesilaikė pačių nustatytų atsakingo valstybės finansų valdymo taisyklių“.
„Tai pasakytina ne tik apie, kaip mums patinka dabar sakyti, „Pietų Europos atsilikėles“ – nieko panašaus, visos valstybės, įskaitant didžiausias Europos ekonomikas tą patį darė didesniu ar mažesniu mastu, o šiandien yra tiesiog priverstos naudoti savo mokesčių mokėtojų pinigus bandant suklijuoti skylančią euro zoną“, – kalbėjo A.Ažubalis.
„Graikijos pavyzdys gerai ir liūdnai iliustruoja, kur veda neatsakinga ir aplaidi politika. Iš dalies dėl to kaltas susiformavęs ES išlaikytinių mentalitetas – nors minimalus darbo užmokestis Graikijoje trigubai didesnis nei finansinės disciplinos pirmūne laikomos Estijos, o, pavyzdžiui, pensijos net penkis kartus skiriasi“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Tačiau A.Ažubalis pripažino, kad „diržų veržimosi politika“ turi ir neigiamą pusę, todėl būtina rūpintis augimu.
„Valstybių narių vykdoma diržų veržimosi politika turi kitą medalio pusę: sulėtėja augimas, ir kaip parodė neseniai atliktas Tarptautinio valiutos fondo tyrimas – padidina valstybių skolinimosi kainą trumpuoju laikotarpiu. Žinoma, tuo nenorima pasakyti, kad vyriausybės turėtų atleisti vadžias balansuodamos biudžetus ir mažindamos skolas, – išvada greičiau suponuoja kad pastaroji politika nevykdant augimą skatinančių priemonių gali neveikti“, – sakė ministras.
Portugalija pernai įsipareigojo imtis reformų ir išlaidų mažinimo mainais už 78 milijardų eurų (269 mlrd. litų) paskolą. Deficito mažinimo programa Portugalijoje apima mokesčių didinimą, viešojo sektoriaus išlaidų mažinimą ir struktūrines reformas, liberalizuojant darbo rinką ir didinant našumą.
Pernai Portugalijos BVP smuko 1,5 proc., šiemet turėtų susitraukti 3,3 proc., prognozuoja Europos Komisija.
2008 metų pabaigoje į valdžią atėjusi Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė taupymo priemonių ėmėsi iškart, o 2010 metais sumažino ir pensijas.
Dėl krizės šalies ekonomika 2009 metais patyrė daugiau nei 14 proc. nuosmukį, tačiau augimas grįžo 2010-aisiais, kai bendrasis vidaus produktas paaugo 1,4 procento. Pernai augimas siekė 5,8 proc. ir buvo vienas sparčiausių Europoje.
Europos Komisijos prognozėmis, šiemet Lietuvos BVP padidės 2,3 proc. ir šalis pagal augimą bus antra ES po Lenkijos.
