Ministras pirmininkas Antonio Costa neteko kelių mažesnių kairiojo sparno partijų paramos, joms drauge su opozicija nubalsavus prieš biudžetą.
A.Costa, kuris nuo 2015 metų vadovauja mažumos vyriausybėms, tačiau susiduria su vis didesniu sąjungininkų pasipriešinimu, prieš balsavimą pareiškė, kad nesitrauks net ir pralaimėjimo atveju.
„Paskutinis dalykas, kurio šaliai šiomis aplinkybėmis reikia, yra politinė krizė“, – sakė premjeras.
Pralaimėtas balsavimas automatiškai nereiškia, kad įvyks pirmalaikiai rinkimai. Kiti eiliniai visuotiniai rinkimai Portugalijoje numatyti 2023 metų pabaigoje.
Tačiau Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa, neturintis vykdomųjų galių, bet prižiūrintis šalies valdymą, perspėjo skelbsiąs pirmalaikius rinkimus, jei parlamentas nepatvirtins kitų metų vyriausybės išlaidų plano.
„Jei parlamentas negali patvirtinti biudžeto, kuris yra esminis šaliai, būtų gerai išgirsti Portugalijos žmonių balsus, kad jie galėtų pasakyti, ką galvoja apie būsimą asamblėją“, – trečiadienį sakė M. Rebelo de Sousa.
„Politinis harakiri"
Kad prezidentas galėtų paleisti parlamentą ir nustatyti pirmalaikių rinkimų datą, jis dar turi pasitarti su įvairiomis partijomis ir savo valstybės taryba.
A.Costa teigė besitikintis, kad suirutė nulems „stabilią ir stipresnę daugumą“.
Tuo metu dešiniųjų opozicijos lyderis Rui Rio paragino kuo greičiau surengti rinkimus – anksčiausiai jie galėtų įvykti sausį.
Tačiau politologė Paula Espirito Santo naujienų agentūrai AFP sakė, kad pirmalaikiai rinkimai gali pakenkti daugumai pagrindinių parlamento veikėjų.
Jos teigimu, radikalūs kairieji rizikuoja „politiniu harakiri“ atsiribodami nuo vyriausybės, o dešiniosios partijos nepasiruošusios balsavimui be vienijančio lyderio.
Dėl tokios perspektyvos Portugalija mėnesiams atsidurtų politinėje nežinioje kaip tik tuo metu, kai vyriausybė turėtų užsiimti ekonomikos gaivinimu po COVID-19 pandemijos ir pasinaudoti maždaug 45 mlrd. eurų Europos Sąjungos pagalbos fondu.
A.Costa atėjo į valdžią prieš šešerius metus precedento neturinčioje kairiųjų sąjungoje, žadėdamas nutraukti dešiniųjų dėl 2011-ųjų tarptautinės gelbėjimo programos vykdytą taupymo politiką.
Jo platus aljansas su sunkumais susidurdavo nuo 2019 metų ir iširo balsuojant dėl biudžeto, kairiosioms partijoms tvirtinant, kad reikia daugiau nuveikti viešųjų paslaugų srityje.
